Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Sudėtingas klausimas teismui: ar galima atverti mirusio žmogaus „Facebook“ paskyrą?

Vokietijos teisėjai ketvirtadienį paskelbs nutarimą socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų „skaitmeninio palikimo“ byloje, kurią Silicio slėnio gigantui iškėlė vienos tragiškai žuvusios paauglės tėvai.
„Facebook“
„Facebook“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Facebook Vokietija

Byloje aiškinamasi, kaip turėtų būti elgiamasi su mirusių vartotojų asmeniniais duomenimis.

2012-aisiais po metropoliteno traukinio ratais žuvus 15-metei, jos tėvai paprašė „Facebook“ leisti jiems peržiūrėti dukros susirašinėjimo istoriją ir kitus duomenis, tikėdamiesi, kad jie padėtų atsakyti į klausimą, ar jos mirtis buvo nelaimingas atsitikimas, ar tyčinė savižudybė.

Bendrovei atsisakius, pora 2015-aisiais laimėjo bylą dėl galimybės pasiekti duomenis, tačiau Berlyno apeliacinis teismas šį nutarimą panaikino.

Dabar klausimą sprendžia Vokietijos aukščiausios instancijos teismas – Federalinis Konstitucinis Teismas, esantis Karlsrūhės mieste.

Tėvai siekia ne tik sužinoti, kodėl mirė jų dukra, bet ir tikisi, kad paauglės paskyros duomenys padės išsiaiškinti, ar metropoliteno traukinio mašinistui priklauso kompensacija, kuri gali būti jam išmokėta, jei paauglė nusižudė, rodo teismo dokumentai.

Dienoraštis ar duomenys?

Tėvai teigia, kad jų dukros „Facebook“ paskyros turinys teisiškai prilygsta asmeniniam dienoraščiui ar laiškams, kurie mirties atveju gali būti perduoti artimiesiems kaip palikimas.

Pirmosios instancijos Berlyno teismo teisėjai sutiko, kad paveldėjimo įstatymas apima mirusio asmens ir socialinio tinklo sutartį, įskaitant jo paskyroje sukurtą skaitmeninį turinį.

Be to, nepilnamečio vaiko tėvai bet kokiu atveju turi teisę žinoti, kada ir su kuo jis bendravo, pridūrė teisėjai.

Tačiau Berlyno apeliacinis teismas savo 2017-aisiais paskelbtame nutarime palaikė „Facebook“ poziciją, kad „Vokietijos Pagrindinis įstatymas (konstitucija) užtikrina telekomunikacijų privatumą“.

Teisėjai taip pat pritarė bendrovės teiginiui, kad su žuvusia paaugle susirašinėję žmonės irgi turi teisę į savo žinučių privatumą.

Šiuo metu mirusio „Facebook“ vartojo artimieji turi tik dvi galimybes.

Visų pirma, paskyra gali būti paversta „memorialu“: šiuo atveju kitiems vartotojams leidžiama reikšti joje užuojautą, bet nesuteikiama galimybė peržiūrėti velionio asmeninių pranešimų.

Kitu atveju artimieji gali pateikti prašymą ištrinti mirusiojo „Facebook“ paskyrą.

Vokietija toli gražu nėra vienintelė šalis, kur kilo moralinių ir teisinių ginčų dėl to, kaip turėtų būti elgiamasi su skaitmeniniais duomenimis jų savininkams mirus.

2016-aisiais bendrovė „Apple“ priešinosi Federalinio tyrimų biuro (FTB) mėginimams priversti ją „atrakinti“ išmanųjį telefoną „iPhone“, priklausiusį vienam iš dviejų užpuolikų, 2015-ųjų gruodį nušovusių 14 žmonių Kalifornijoje.

Tačiau kompanija buvo palankesnė vienam italui, 2016-aisiais paprašiusiam „atrakinti“ nuo vėžio mirusio jo vaiko telefoną, ir leido jam atgauti nuotraukas bei kitus brangius duomenis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos