Šie mikrorobotai sudaryti iš geležies oksido nanodalelių. Mokslininkams pavyko valdyti jų judėjimą ir konfigūraciją naudojant magnetinį lauką, kad būtų sukurtos į šerius panašios struktūros, kurios pašalina dantų apnašas nuo plačiųjų dantų paviršių, arba pailgos gijos, kurios atstoja dantų siūlus.
Abiem atvejais nanodalelės, skatinamos katalizės reakcijos, išskiria antimikrobines medžiagas, kurios vietoje pašalina kenksmingas burnos bakterijas.
Eksperimentai, atlikti naudojant šią technologiją ant imitacinių ir tikrų žmogaus dantų, parodė, kad robotai gali prisitaikyti prie įvairių formų ir beveik pašalinti lipnias bioplėveles, kurios sukelia ėduonį ir dantenų ligas.
Tyrėjai optimizavo mikrorobotų judesius ant nedidelės į dantį panašios medžiagos plokštelės. Paskui jie išbandė mikrorobotų prisitaikymo prie sudėtingų paviršių naudodami 3D atspausdintus dantų modelius, sukurtus pagal odontologijos klinikoje nuskaitytus žmogaus dantų modelius. Galiausiai jie išbandė mikrorobotus ant tikrų žmogaus dantų, kurie buvo pritvirtinti taip, kad imituotų dantų padėtį burnos ertmėje.
Tyrėjai nustatė, kad ant šių įvairių paviršių mikrorobotų sistema gali veiksmingai pašalinti bioplėveles, išvalydama jas nuo visų aptinkamų patogenų. Geležies oksido nanodalelės buvo patvirtintos FDA ir naudojamos kitiems tikslams, o šerelių darinių bandymai su gyvūno modeliu parodė, kad jos nekenkia dantenų audiniams.