Dykumų smėlis jam yra ne kas kita, kaip neišsemiami žaliavos klodai, kuriuos čia pat, efektyviai ir labai pigiai galima paversti stiklu.
Kai smėlis pasiekia tam tikrą temperatūrą jis paprasčiausiai lydosi. To gamtiniu pavyzdžiu galima laikyti žaibą, kurio išlydis dykumoje dažnai sukuria savotiškus smėlio, virtusio stiklu, paveikslus, vadinamus, fulguritais.
Tačiau tiek daug energijos, kiek išsiskiria žaibo iškrovos metu, visai nereikia. Net su pakankamai sukoncentruota saulės energija smėlis tirpsta tarsi sviestas.
M.Kayseris dalinai modifikavo saulės baterijas, sujungė jas su 3D spausdintuvo elektronika, o energiją smėlio lydymui užtikrina pro objektyvą nukreipta saulės šviesa.
Taigi, neypatingai sudėtingomis priemonėmis buvo sukurtas savarankiškai veikiantis stiklinių objektų spausdintuvas, turintis užtektinai žaliavų visai amžinybei. Beje, svarstoma, jog tokiu būdu smėlį galima panaudoti ne tik stiklui gaminti, bet ir aukštos kokybės saulės baterijų gamybai.
Taip pat tikimasi, jog šis metodas galėtų tapti nauja tradicinio stiklo gamybos būdo alternatyva.
Pastarojo poreikis pasaulyje kasmet auga mažiausiai po keliolika procentų, tad patobulinus šią technologiją, itin mažomis sąnaudomis būtų galima išgauti daugiau bei aukštesnės kokybės stiklo.
