Idėją pasiūlė Harvardo ir Jeilio universitetų (JAV) mokslininkai, jų pasiūlymas publikuotas recenzuojamame straipsnyje, žurnale „Environmental Research Letters“. Šie mokslininkai siūlo panaudoti metodą, vadinamą stratosferine aerozolių injekcija – tai, anot mokslininkų, turėtų perpus sumažinti globalinio šiltėjimo spartą.
Kad bandymas būtų sėkmingas, į Žemės stratosferos apatinę dalį (maždaug 19–20 km aukštyje) reikėtų pripurkšti milžiniškus kiekius sulfatų dalelių. Išpurškimą galėtų vykdyti specialiai suprojektuotas darbui dideliame aukštyje skirtas lėktuvas, oro balionai ar karinio laivyno lygio patrankos.
Nepaisant to, kad tokia technologija nėra vystoma ir gerai ištyrinėta, kad šiuo metu nėra jokio tokiam darbui tinkamo lėktuvo (nėra netgi lėktuvų, kurie šį darbą galėtų atlikti po modifikavimo), mokslininkai teigia, kad „naujo, specialiai šiam tikslui sukurto skraidančio tanklaivio su reikšmingo dydžio krovinio iškėlimo galimybėmis sukūrimas nebūtų nei technologiškai sudėtingas, nei pernelyg brangus.“
Mokslininkų skaičiavimais, bendra visos hipotetinės skraidančios sulfatų purškimo sistemos iškėlimo kaina, numatant, kad pats iškėlimo faktas įvyktų po 15 metų, būtų apie 2,25 mlrd. JAV dolerių. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad jų siūlomas metodas yra grynai hipotetinis.
„Nevykdome šio metodo pageidaujamumo vertinimo. Tiesiog parodome, kad hipotetinė jo vykdymo programa, kuri būtų realizuota po 15 metų, nors ir būtų labai neužtikrinta bei ambicinga, vertinant iš inžinerinės pusės yra įmanoma. Ir labai brangi.“
Mokslininkai pripažino ir potencialias tokio projekto vykdymo grėsmes bei sunkumus: tam reikėtų daugybės vyriausybių abiejuose planetos pusrutuliuose bendradarbiavimo, be to, stratosferinis aerozolių išpurškimas galėtų kirsti per žemės ūkio produktyvumą, sukelti sausrų ar kitų ekstremalių klimato reiškinių.
Toks projektas taip pat niekaip nepadėtų spręsti vis gilėjančios šiltnamio dujų išmetimo problemos – pagrindinio globalinio atšilimo veiksnio.
Tenka pridurti ir tai, kad tokio projekto vykdymu sužavėti buvo tik patys idėjos autoriai, bet ne kiti, nepriklausomi ekspertai.
„Vertinant iš klimato ekonomikos taško, Saulės spinduliuotės slopinimas yra kur kas prastesnis sprendimas nei šiltnamio dujų išskyrimo mažinimas: tai yra brangiau ir, vertinant ilgesniame periode, rizikingiau“, – sakė École Polytechnique Fédérale de Lausanne (Šveicarija) klimato kaitos ekonomikos ekspertas Philippe'as Thalmannas.
Čikagos universiteto (JAV) Geofizikinių mokslų fakulteto atstovas Davidas Archeris sakė: „Tokio klimato inžinerijos būdo taikymas yra palygintinas su laikinu pleistriuko klijavimu ant problemos, kuri bus iš esmės amžina – prireiks šimtų tūkstančių metų, kad iš iškastinio kuro deginimo susidaręs anglies dvideginis natūraliai išnyktų iš atmosferos. Sprendimai, leidžiantys atidėlioti mūsų energetikos sistemų išvalymą, bus viliojantys, tačiau tai būtų savotiški gyvybės palaikymo aparatai planetai. Jeigu ateities kartos nesugebės apmokėti klimato kaitos sąskaitos, kurią joms pateiksime, joms teks susidurti su visa globalinio atšilimo rūstybe iškart.“
