Vokietijos Alfredo Wegenerio instituto laivas „Polarstern“ grįžo į Brėmerhafeno uostą po 389 dreifavimo per Arktį dienų įšalus ledo lytyje. Misijos metu mokslininkai rinko itin svarbią informaciją apie pasaulinio atšilimo poveikį šiame regione. Jie parvežė namo sukrečiančių įrodymų, kad Arkties vandenynas „miršta“, ir perspėjo, kad jau po kelių dešimtmečių vasaros Arktyje bus išvis be ledo.
„Jis sugrįžo“, – pažymėjo Alfredo Wegenerio instituto direktorė Antje Boetius, kalbėdama apie „Polarstern“, kuriuo buvo išplaukę misijos mokslininkai iš 20 šalių.
„Laukiau šios akimirkos taip ilgai, kad širdis daužosi... Labai malonu žinoti, kad mūsų laivas ir visi jame esantys žmonės jau yra namuose ir kad viskas yra gerai“, – sakė A.Boetius iš kito laivo, kuris lydėjo „Polarstern“ atgal į uostą Brėmerhafene.
Misijos vadovas Markusas Rexas sakė, kad jis ir jo 300 mokslininkų komanda pamatė „išties nepaprasto ir unikalaus grožio vietą“.
„Tikrai turėtume dėti visas pastangas, kad išsaugotume šį pasaulį... būsimoms kartoms ir pasinaudotume šiuo nedideliu dar turimu šansu tai padaryti“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Prieš laivui sugrįžtant M.Rexas naujienų agentūrai AFP sakė, kad mokslininkai savo akimis pamatė didžiulį pasaulinio atšilimo poveikį ledui regione, laikomame „klimato kaitos epicentru“.
„Matėme, kaip Arkties vandenynas miršta, – sakė M.Rexas. – Matėme šį procesą tiesiai už savo langų ar eidami trapiu ledu.“
Kad ištirpo labai daug vandenyną dengusio ledo, rodo ir dideli perplaukti atviro vandens ruožai, M.Rexo žodžiais, kartais nusidriekdavę „iki horizonto“.
„Pačiame Šiaurės ašigalyje radome smarkiai apirusį, aptirpusį, ploną ir trapų ledą“, – sakė jis, kalbėdamas apie sritį, kur ledo storis paprastai būna apie du metrus.
„Arktis be ledo“
Jei šiltėjimo tendencija Šiaurės ašigalio rajone tęsis, jau po kelių dešimtmečių vasaromis ledo Arktyje nebebus, pabrėžė M.Rexas.
Per daugiau kaip metus užtrukusią „Polarstern“ misiją MOSAIC buvo renkami duomenys apie atmosferą, vandenyną, jūros ledą ir ekosistemas, kad būtų galima geriau įvertinti klimato kaitos poveikį šiam regionui ir pasauliui.
Tyrimams vykdyti iki 40 km spinduliu aplink laivą ant jūros ledo buvo įengtos keturios stebėjimo vietos.
Tyrėjai poliarinės nakties metu paėmė vandens mėginių iš po ledo, kad galėtų tyrinėti augalinį planktoną ir bakterijas, ir geriau suprasti, kaip ekstremaliomis sąlygomis funkcionuoja jūrų ekosistema.
140 mln. eurų atsiėjusi ekspedicija taip pat parvežė 150 terabaitų duomenų ir daugiau kaip 1 tūkst. ledo mėginių.
Komanda beveik be pertraukų visus metus matavo per 100 parametrų ir tikisi, kad surinkta informacija nulems „proveržį suprantant Arkties ir klimato sistemą“, sakė M.Rexas.
Jūros ledo fizikas Thomas Krumpenas pridūrė: „Mums prasideda antroji fazė – duomenų analizavimas. Laivas parvežė daug duomenų ir mes tikriausiai turėsime darbo su jais ateinančius 10 metų.“
Daugybė parametrų pasitarnaus kuriant modelius, kurie padės prognozuoti, kaip po 20, 50 ar 100 metų gali atrodyti karščio bangos, liūtys ar audros.
60 baltųjų lokių
Nuo 2019 metų rugsėjo 20-osios, kai laivas išplaukė iš Trumsės Norvegijoje, ilgus mėnesius truko poliarinė naktis, oro temperatūra siekė -39,5 Celsijaus laipsnio.
Misijos metu komanda matė daugiau kaip 60 baltųjų lokių. Vieną pernelyg priartėjusį lokį teko nubaidyti šūviu.
Tačiau didesnė grėsmė buvo koronaviruso pandemija pavasarį, dėl kurios įgula prie Šiaurės ašigalio buvo įstrigusi du mėnesius.
Tarptautinė mokslininkų komanda turėjo būti atskraidinta į laivą ir pakeisti tuos mokslininkus, kurie jau buvo praleidę kelis mėnesius ant ledo, bet planą teko keisti visame pasaulyje atšaukus skrydžius, vyriausybėms skubant stabdyti viruso plitimą.
Ekspedicijos metu vokiečių laivas zigzagais įveikė 3,4 tūkst. km, nešamas Transarktinės srovės. Kelionė buvo didžiulis logistinis iššūkis, nemaža dalimi susijęs ir su įgulos maitinimu. Pirmuosius tris mėnesius tarp laivo krovinių buvo 14 tūkst. kiaušinių, 2 tūkst. l pieno, 200 kg griežčių.
Radiance Calmer iš Kolorado universiteto, kuri „Polarstern“ plaukė nuo birželio iki rugsėjo, AFP sakė, kad išlipusi ant ledo išgyveno „magišką“ akimirką.
„Jei sutelki dėmesį, gali pajusti, kad jis juda“, – sakė ji.
