15min žurnalistai Vaidas ir Skirmantas su šiuo žaislu susipažino prieš pat reportažą, bet naujosios pramoginės epidemijos sukėlėjas jau paliko labai įdomų ir kažkuo tikrai užburiantį įspūdį. Tiesa, nupasakoti jo žodžiais nelabai pavyks. Išbandyti – bent jau tam, kad žinotumėte ir suprastumėte, apie ką kalba visi aplinkiniai – tikrai reikia.
Visas žaidimo sukučiu malonumas jaučiamas pirštų galiukais ir riešais: jis dėl giroskopą primenančio veikimo mechanizmo sukuria nestiprų pasipriešinimą vartymui. Ir tokiu būdu priešinasi žmogiškai intuicijai – juk esame pratę, kad paprasti, nejudantys daiktai rankose vartosi be priešinimosi.
Priešinimasis vartymui yra ir esminė šio sukučio savybė, leidžianti su juo atlikti kokius nors nesudėtingus triukus. Pagal sudėtingumą – tikrai nieko panašaus į prieš kelis dešimtmečius panašiai jaunimo širdis užkariavusius „Yo-yo“ žaislus, bet pasitelkus pakankamai išradingumo (o jo pavyzdžių jau dabar apstu „Youtube“ įrašuose) galima sukurti tikrai įspūdingą reginį – jeigu ne savo sugebėjimais mėtyti arba vartyti sukutį taip, kaip nesugeba niekas kitas, tai bent jau savo kūrybiniais ir mechaniniais sugebėjimais bei pademonstruoti, kokių originalių sukučio konstrukcijų galima sugalvoti ir realizuoti namų sąlygomis.
Šio žaislo veikimo mechanizmas yra labai paprastas: svarbiausia – aukštos kokybės, kuo mažesnės trinties centrinis guolis. Prie tokio guolio galima stipriais klijais pritvirtinti du arba tris masyvius už pirštą šiek tiek trumpesnius sparnus – ir jau turėsite pirmą savadarbį sukutį. Tiesa, gali tekti nemažai paprakaituoti ir perklijuoti, kol jis sukimosi metu liausis vibravęs dėl masės centro ir guolio centrinės ašies nesutapimo.
Teoriškai, kuo sunkesni ir ilgesni sukučio sparnai ir kuo greitesnis sparnų įsukimas, tuo aiškiau turėtų jaustis giroskopinis priešinimosi vartymui efektas (moksliškai tai – judesio kiekio momentas). Judesio kiekio momentas yra tokia besisukančio kūno charakteristika, kuriai būdingas tvermės dėsnis – jis turėtų išlikti pastovus tol, kol jo neveikia išorinės jėgos. Būtent žaidėjo bandymas sukutį vartyti ir yra tokios jėgos pasireiškimas.
Žaislo istorija
Sukutis itin staigiai populiarėti pradėjo maždaug nuo šių metų kovo vidurio. Iki tol jis apskritai buvo beveik niekam nežinomas. Na, o balandį jo populiarumas tiesiog sprogo – apie tą galima spręsti pagal „fidget spinner“ užklausų rašymo į „Google“ paieškos langelį dažnumą.
Bet iš tiesų sukučio istorija yra gerokai senesnė. Net jeigu ignoruotume giroskopo išradimo istoriją (su kuria sukutis yra tiesiogiai susijęs), paties žaislo gimimo metais galima būtų vadinti 1993-iuosius, kai JAV patentų biurui buvo pateikta „besisukančio žaislo“ patento paraiška. Tiesa, aprašytas dizainas buvo kiek kitoks, nei įprasta šiandieniniams sukučiams (vietoj trijų sparnų – vientisas „sijonėlis“). Patento autorė – Catherine Hettinger. Tiesa, žaislų gamintojai, kuriems C.Hettinger pasiūlė užsiimti jos patentuoto žaislo gamyba, tuo metu neįvertino fantastiškos perspektyvos. Patento galiojimo C.Hettinger nebepratęsė, tad 2005 metais jis liovėsi galioti.
2014 metais atsirado ir kitas asmuo, pretenduojantis į sukučio išradėjo vardą – Scottas McCoskery, ieškojęs kuo save užimti, kaip nukreipti dėmesį nuo erzinančių pasikartojančių judesių. 2016 metais, pastebėjęs, kad jo sugalvotu sukučiu pradėjo domėtis žmonės internete, jis pateikė savo patento pradinę paraišką.
Ir nors neabejotina, kad C.Hettinger iš šio išradimo negaus visiškai jokių pajamų, S.McCoskery praturtėjimo klausimas dar neišspręstas – nėra žinoma, kokias teises suteiks patento registravimas, jeigu toks apskritai įvyks. Tuo tarpu žaislų gamintojai visu galingumu paleido stakles ir sukučius štampuoja milžiniškais kiekiais – kas metalinius, kas plastikinius, kas už dolerį ar eurą, o kas – ir už šimtą.
