Mokslininkai seniai siekia sukurti hidrofobines medžiagas, kurios pakeistų laivų gamybos tradicijas. Reikalas tame, kad prakiurdytas laivas skęsta. Aišku, yra tam tikrų saugumo sistemų, kurios apsaugo nuo katastrofos. Pavyzdžiui, skirtingi triumo skyriai gali būti sandariai uždaryti, kad vanduo neapsemtų per didelės laivo dalies. Veikia ir vandens siurbliai, o ir patys korpusai šiais laikais yra sunkiai pažeidžiami tiek uolomis, tiek ledkalniais.
Tačiau Ročesterio universiteto mokslininkai nori pasistūmėti dar vienu žingsneliu pirmyn. Jie nori, kad laivas plūduriuotų net jei būtų visiškai kiauras. Tam reikia vienos nedidelės smulkmenos - plūduriuojančio metalo. Ir mokslininkai jį sukūrė.
Mokslininkai paėmė porą metalo plokštelių (rūšis nėra visai svarbi, bet metalas turi būti kietas) ir jas apdorojo lazeriu. Buvo sukurto nano-poros - itin mažas raštas. Ši technologija sukurta dar 2015 metais ir leidžia metalui suteikti hidrofobinių savybių. Tuomet tos plokštelės turi būti sujungtos į vieną, tačiau labai svarbu išlaikyti tikslaus storio tarpelį.
Tarp šių plokštelių tuomet susiformuoja didelis oro burbulas. Net panardinus šį diską po vandeniu, tas oro burbulas niekur nedingsta, nes vanduo tiesiog negali patekti tarp tokių super-hidrofobiškų paviršių. Trumpai tariant, tas metalinis diskelis tampa nepaskandinamu.
Ši savybė yra neprarandama net jei to disko (mokslininkai jau eksperimentuoja su kvadratais ir stačiakampiais) viduryje praduriamos kelios skylės - tuomet vieną oro burbulą pakeičia keli. Mokslininkai mano, kad ši inovacija kada nors padės sukurti nepaskandinamus laivus.
Galbūt mokslininkų tikslas yra labai ambicingas, tačiau kad gali žinoti, kur pasistūmės hidrofobinės technologijos per ateinančius 5-10 metų. Konkrečiai ši idėja dabar būtų sunkiai pritaikoma praktiškai, nes tas tarpas tarp dviejų plokštelių yra kritiškai svarbus. Jei jis sumažėtų (pavyzdžiui, iš tokio metalo pagamintam daiktui atsitrenkus į uolas), tas plūdrumas būtų prarastas.