Masačusetso technologijų instituto (MIT) (JAV) mokslininkai sukūrė 3D spausdintuvą, kuriuo galima gaminti stiklo struktūras.
Stiklo gamyba reikalauja labai tikslios temperatūros kontrolės ir žinojimo, kaip šiluma keičia stiklo klampumą.
Stiklo gamyba reikalauja labai tikslios temperatūros kontrolės ir žinojimo, kaip šiluma keičia stiklo klampumą. Jį privalu laikyti reikiamoje temperatūroje pakankamai ilgai, kad šis įgautų tam tikrą formą. Tuomet stiklas turi būti atšildytas labai lėtai, kad dėl mažėjančios temperatūros nepradėtų trūkinėti.
Naujasis spausdintuvas, kurį mokslininkų komanda pavadino G3DP, visa tai reguliuoja dviem šildomomis kameromis. Pirmoji yra tiglinė krosnis, kurioje lydomas stiklas. Čia temperatūra svyruoja nuo 1040 iki 1165 laipsnių Celsijaus.
Krosnyje stiklas tampa pakankamai klampus, kad patektų į ekstruderį, tačiau ir ne per minkštas, jog įgautų reikiamą formą.
Pirmiausiai stiklas yra išlydomas aukštoje temperatūroje per maždaug keturias valandas. Per kitas keturias valandas į masę gali būti įleidžiamas helis, kuris padidina ir į paviršių iškelia mažyčius burbuliukus, tokiu būdu juos eliminuodamas.
Viso proceso metu ekstruderis turi būti šaltas, kad stiklas nepradėtų tekėti. Kai šis procesas baigiamas, tiglis ir purkštukas pasiekia 1040 ir 1010 laipsnių Celsijaus temperatūras, tuomet spausdinimas, kontroliuojamas trijų nepriklausomų variklių, gali būti pradėtas.
Apatinė krosnis šildoma iki maždaug 480 laipsnių Celsijaus, kur stiklui leidžiama lėtai atvėsti. Kai stiklas atvėsinamas, visi aštrūs kraštai gali būti lėtai nupoliruoti, o stiklo atliekos išstumiamos atgal į krosnį.
Tiesa, yra dar keletas patobulinimų, kuriuos reikėtų padaryti G3DP spausdintuvu. Pavyzdžiui, geresnė programinės įrangos vartotojo aplinka leistų valdytojui tiesiogiai kontroliuoti temperatūrų operacijas.
GLASS from Mediated Matter Group on Vimeo.
