Turint pakankamai daug laiko ir išvysčius pakankamai pažangias technologijas (o taip pat viliantis, kad neatsiras rimtos konkurencijos iš kitos protingos civilizacijos pusės) žmonės iš tiesų galėtų kada nors kolonizuoti visą Paukščių taką. Ir nors šiandien tai skamba geriausiu atveju kaip labai tolima perspektyva, niekas netrukdo pasvarstyti, kaip šis procesas atrodytų, rašo „Science Alert“.
Būtent tokiais pasvarstymais ir užsiėmė Europos kosmoso agentūros idėjų kalvė „Advanced Concepts Team“ (ACT) – besiruošiant dešimtajam kasmetiniam konkursui „Global Trajectory Optimization Competition“ (GOTC X) jie sukūrė modelį, kuriuo pademonstravo, kaip žmonija galėtų optimaliai kolonizuoti Paukščių taką.
Modeliavimas sukurtas laikantis konkurso temos rėmų - „Galaktikos naujakuriai“. Ši tema ragino konkurso dalyvius rasti energetiškai efektyviausią būdą apgyvendinti kiek įmanoma daugiau žvaigždžių. Konkurso organizatoriai dalyviams pateikė sąlygą vykdyti modeliavimą laikantis prielaidos, kad žmonės turi išvystę technologijas ir motyvą kurtis kitose Paukščių tako planetose.
O jeigu konkrečiau, tai konkurso dalyviams pateiktas iššūkis apgyvendinti 100 000 žvaigždžių sistemų, kurios yra įvertintos kaip tinkamos apgyvendinimui. Tą reikėjo padaryti esant kaip galima tolygesniam pasiskirstymui, su kaip įmanoma mažesniais judėjimo greičio pokyčiais.
Užduoties tekste rašoma:
„Po maždaug dešimties tūkstančių metų žmonija vėl pradės skaičiuoti metus nuo nulio. Nuliniai metai bus tie, kai žmonija nuspręs, jog pribrendo laikas drąsiai žengti į galaktiką ir apgyvendinti kitų žvaigždžių sistemas. Šimtas tūkstančių galaktikos sistemų buvo įvertintos kaip tinkamos apsigyvenimui. Netgi šiais nuliniais metais, nepaisant dramatiškos technologijų ir žinių pažangos, žmonės negali įveikti inercijos tironijos ir vis dar yra labai toli nuo beveik akimirksniu įvykstančių kosminių kelionių, kokios rodomos mokslinės fantastikos filmuose“.
Viena iš esminių šio konkurso idėjų buvo ta, jog iki nulinių metų žmonės jau būtų išvystę gebėjimą kosmose gyventi taip, kaip niekada anksčiau negyveno: išmokta kurti tvarius, išoriškai nepriklausomus naujakurių kosminius laivus, gebančius kosmose keliauti pasikeičiant šimtams ar net tūkstančiams kartų, tokiu būdu įgyjant gebėjimą keliauti tarp žvaigždžių ir apsigyventi kitose žvaigždžių sistemose.
Naujakurių laivai tarsi vėduoklė pradėtų skrieti nuo Saulės sistemos, o apgyvendinus kitas žvaigždžių sistemas – ir nuo jų. Papildomų taškų komandos gavo už greitą savo projektų pateikimą svarstymui – buvo laikomasi prielaidos, kad žmonija baigia išeikvoti Saulės sistemos išteklius, todėl plėtimasis į kitas žvaigždžių planetas yra būtinybė, o laikas yra vienas labiausiai ribojančių veiksnių.
Šiame straipsnyje matomą modeliavimo vaizdo įrašą pateikė ACT komanda. Jį bežiūrint gali pasirodyti, kad matote daugiaspalvius fejerverkus. Tačiau iš tiesų tai yra iš Saulės sistemos (pažymėtos geltonu tašku) išskrendantys kosminiai laivai, iš vieno Paukščių tako kraštą judantys į kitą.
Mėlynai žalios juostos – pirmieji plėtimosi į kosmosą skrydžiai. Raudonos juostos – tai naujakurių misijos, išskridusios iš naujai apgyvendintų pasaulių.
Iki modeliavimo pabaigos Paukščių tako Persėjaus ir Laivo kylio-Šaulio atšakos tiesiog knibžda nuo žmonių kolonijų. Kitoje galaktikos pusėje taip pat gausiai kolonizuota Skydo-Kentauro žvaigždynų atšaka. Įvertinus plėtimosi eksponentinį greitį, toks kolonizacijos būdas gal ir visai taikliai palygintas su fejerverkais.
Tiesa, pergalė šiame konkurse atiteko komandai, sudarytai iš keturių stambių Kinijos mokslinių tyrimų organizacijų: Aeronautikos ir kosmonautikos mokslo bei inžinerijos koledžo, Čangša Nacionalinio gynybos technologijų universiteto, Valstybinės astronautikos dinamikos laboratorijos ir Dzijan palydovo valdymo centro. Jų modeliavimą galima išvysti paspaudus šią nuorodą.