Atliekant šio žaidimo poveikio tyrimą, 47 suaugusieji nuo 60 iki 79 metų amžiaus buvo suskirstyti į dvi grupes: viena jų 20 minučių per dieną, 5 dienas per savaitę, 8 savaites žaidė muzikinį ritmo žaidimą, pavadintą „Rhythmicity“, o kita – įprastą žodžių paieškos žaidimą.
Skirtumas tarp abiejų grupių buvo akivaizdus: žaidėjams tobulėjant žaidime „Rhythmicity“, regimojo suvokimo ir selektyvaus dėmesio lavinimo būdai turėjo įtakos trumpalaikei atminčiai, kuri buvo tikrinama atliekant veido atpažinimo pratimą, rašo „Science Alert“.
„Kaip ir buvo spėjama, tik ritmikos treniruočių grupė pagerino trumpalaikę atmintį atlikdama veido atpažinimo užduotį, taip pateikdama svarbių įrodymų, kad muzikinė ritmikos treniruotė gali būti naudinga atliekant nemuzikinę užduotį“, – rašė tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje.
Žaidimas iš dalies ypatingas tuo, kad gali prisitaikyti prie jį žaidžiančio asmens, keisdamas sudėtingumo lygį.
Po aštuonias savaites trukusio kurso „Rhythmicity“ žaidėjai geriau atpažindavo veidus, o EEG rodmenys parodė padidėjusį aktyvumą smegenų srityje, susijusioje su muzikos skaitymu ir trumpalaike regimąja atmintimi.
„Tai, kad atmintis apskritai pagerėjo, buvo nuostabu“, – sakė Kalifornijos universiteto San Franciske (UCSF) neurologas Teodoras Zanto.
Tyrimą atlikę mokslininkai šioje srityje dirba nuo 2013 m., kai sukūrė žaidimą „NeuroRacer“, kuris, kaip paaiškėjo, jau po keturių savaičių gali gerokai pagerinti susilpnėjusius protinius gebėjimus ir pagerinti nuolatinį dėmesį bei darbinę atmintį vyresnio amžiaus žmonėms.
Po to buvo sukurtas žaidimas „Body-Brain Trainer“, kuris, kaip parodė neseniai atliktas tyrimas, gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių kraujospūdį, pusiausvyrą ir dėmesį. Šiuo atveju į programinę įrangą nuolat buvo perduodami širdies ritmo duomenys, kad žaidimas galėtų prisitaikyti prie dalyvių fizinio pasirengimo lygio.
Kitas žaidimas – virtualiosios realybės „Labyrinth“, kuriame naudotojai mokomi rasti erdvinius kelius, parodė, kad po keturių savaičių treniruočių jis gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių ilgalaikę atmintį.
„Visi šie žaidimai turi tuos pačius pagrindinius adaptyvius algoritmus ir metodą, tačiau juose naudojamos labai, labai skirtingos veiklos rūšys. Ir visuose juose mes parodome, kad galima pagerinti šios populiacijos kognityvinius gebėjimus“, – sakė neurobiologas Adamas Gazzaley iš UCSF.
