1968 m. „Apollo 7“ buvo 11 dienų trukusi pilotuojama misija, kurios tikslas buvo orbitos apskriejimas aplink Žemę. Jos metu taip pat vyko tiesioginė transliacija, už kurią įgula laimėjo „Emmy“ apdovanojimą.
Ši misija atvėrė kelią „Apollo 11“ nusileidimui Mėnulyje, kuris įvyko mažiau nei po metų.
NASA patvirtino W.Cunninghamo mirtį ir teigė, kad jis buvo „labai svarbus mūsų nusileidimo Mėnulyje programos sėkmei“.
Astronauto šeimos atstovas teigė, kad jis mirė Hjustono ligoninėje antradienį dėl natūralių priežasčių, „nugyvenęs visavertį gyvenimą“.
„Norėtume išreikšti savo didžiulį pasididžiavimą gyvenimu, kurį jis nugyveno, ir gilų dėkingumą už tai, koks jis buvo – patriotas, tyrinėtojas, pilotas, astronautas, vyras, brolis ir tėvas“, – sakoma W.Cunninghamo šeimos pareiškime, kuriuo pasidalijo JAV kosmoso agentūra NASA.
„Pasaulis neteko dar vieno tikro didvyrio, ir mums jo labai trūks.“
W.Cunninghamas gimė Krestone, Ajovos valstijoje, ir Kalifornijos universitete Los Andžele įgijo fizikos magistro laipsnį. Tuo metu dirbdamas civilį darbą, jis buvo vienas iš trijų astronautų, atrinktų pirmajam pilotuojamam skrydžiui į kosmosą pagal „Apollo“ programą.
Kaip „Apollo 7“ Mėnulio modulio pilotas jis skrido kartu su karinio jūrų laivyno kapitonu Walteriu Schirra ir karinių oro pajėgų majoru Donnu Eisele.
Prieš tai jis tarnavo JAV kariniame jūrų laivyne ir jūrų pėstininkų pajėgose, naikintuvu virš Korėjos skraidė 54 misijose, į pensiją išėjo turėdamas pulkininko laipsnį.
1971 m. išėjęs į pensiją iš NASA, jis tapo pranešėju ir radijo laidų vedėju. Jis taip pat atvirai neigė, kad žmonės sukėlė klimato kaitą.
1999 m. duodamas interviu NASA, jis apibūdino savo mąstyseną būnant astronautu: „Esu iš tų žmonių, kurie niekada nesigręžiojo atgal“.
„Viskas, ką prisimenu, yra tai, kad tiesiog laikiausi įsikibęs ir norėjau padaryti viską, ką galiu geriausiai, kaip – tuo metu to nesupratau, bet taip buvo todėl, kad visada norėjau būti geriau pasirengęs kitam žingsniui“, – teigė jis, – „Visada žiūrėjau į ateitį. Aš negyvenu praeitimi.“
