Remdamiesi Mars Reconnaisance Orbiter darytomis nuotraukomis, mokslininkai ištyrė Hypanes slėnyje matomas senovinių upių vagas ir jų aplinką. Nustatyta, kad upės išsišakojimas sudaro deltą, primenančią Žemėje egzistuojančias upių deltas, šioms įtekant į jūras, o ne išsiliejimus, upei pasiekus labai lygią teritoriją.
Be to, panašu, kad laikui bėgant delta ilgėjo, o tai reiškia, kad ji egzistavo tuo metu, kai Marse sparčiai krito vandens lygis.
Apskaičiuota, kad per maždaug 200 milijonų metų laikotarpį vandens lygis nukrito daugiau nei 500 metrų. Deltos plotis yra 140 kilometrų – dešimt kartų didesnis, nei bet kurios anksčiau Marse aptiktos panašios struktūros. Vanduo per šią deltą ištekėdavo į didžiulę Chryse lygumą, taigi joje turėjo egzistuoti vandenynas. Greičiausiai tai buvo paskutinis didelis vandens telkinys Marse, bet šis atradimas parodo, kad tokių telkinių planetoje tikrai buvo.
Tyrimo rezultatai publikuojami Earth and Planetary Science Letters.