„Tai yra labai neįprastas elgesys su palaikais, ypač Senovės Romos pasauliui“, – sakė palaikus tyręs Arizonos univeristeto (JAV) bioarcheologijos studentas Jordanas Wilsonas. Jo teigimu, tai gali būti „indikacija, kad buvo baiminamasi, jog šis asmuo gali prisikelti iš mirusiųjų ir bandyti skleisti ligą tarp gyvųjų“.
Bemaž kiekviena planetos kultūra turi vienokių ar kitokių mitų apie vampyrus (ar proto-vampyrus) versijų. Kinų folklore yra minimi Jiang shi – atgaivinti lavonai, kurie kyla iš kapų tam, kad maitintųsi gyvaisiais. Kai kurie iš šių Jiang shi turi aštrias iltis, kad būtų lengviau perkąsti aukos kaklą. Rusijos, Albanijos, Indijos ir Graikijos folklore taip pat esama užuominų apie panašius iš mirusių prisikeliančius sutvėrimus. Rusijos kaimiečiai viduramžiais neretai prieš laidotuves mediniu kuolu persmeigdavo įtariamų vampyrų krūtines, kad jie neprisikeltų.
Arizonos ir Stenfordo universiteto archeologai juos sudominusį vaiko kūną surado praėjusią vasarą, kasinėdami radimvietę, pavadintą „La Necropoli dei Bambini“ („Vaikų kapinės“), nes manoma, kad šioje vietoje buvo laidojami išskirtinai kūdikiai ir vaikai, kurie mirė per maliarijos protrūkį (nors dabar šia prielaida buvo suabejota). Sprendžiant pagal vaiko apatinio žandikaulio padėtį jie padar išvadą, kad akmuo į jo burną buvo įstatytas tyčia ir tai negalėjo atsitikti natūraliai yrant kūnui. Be to, ant akmens esama dantų paliktų žymių.
Labiausiai tikėtinas paaiškinimas, anot mokslininkų, yra vietos gyventojų bandymas užsitikrinti, kad miręs vaikas tokiu ir liktų. Vaikų kapinėse būta ir kitų radinių, kuriuos mokslininkai siejo su magiškuoju tikėjimu: varnų nagų, varlių kaulų, pelenais pripildytų bronzinių indų. Seniausi kapinėse buvę palaikai veikiausiai yra trimetės mergaitės, kurios rankos ir kojos prie žemės buvo prispaustos akmenimis.
„Žinome, kad romėnai, norėdami apsisaugoti nuo blogio, kuris užteršia žmogaus kūną, išsilaisvinimo galėjo imtis net ir raganystės“, – sakė Arizonos universiteto archeologas Davidas Sorenas, vadovavęs kasinėjimams. Tačiau šis jų grupės atradimas yra tikrai neįprastos praktikos pėdsakas – iki šiol nė vienos jų atkastos kaukolės viduje akmenų nebuvo.
„Iki šiol nemačiau nieko panašaus. Tai yra ypatingai keista ir šiurpu“, – sakė mokslinės grupės vadovas. Kita vertus, 2009 m. Italijoje atkastame XVI a. gyvenusios moters kūne į burną taip pat buvo įkišta plyta – ji buvo pakrikštyta „Venecijos vampyre“.
Mokslininkai savo archeologinį darbą kasinėjimų vietoje ketina tęsti ir ateinančių metų vasarą – tikimasi užbaigti radimvietės tyrimus, galbūt aptikti ir daugiau „vampyrų kūnų“. Mažiausia, ko tikisi archeologai – tai daugiau sužinoti apie konkretų maliarijos protrūkį ir vietos gyventojų požiūrį į šią ligą V amžiuje. „Visada, kai tiriamos kapavietės, tai būna reikšmingos žinios, nes jos leidžia mums pažvelgti į tai, kaip veikė senovėje gyvenusių žmonių protai. Bioarcheologijoje yra toks posakis: mirusieji patys nepasilaidoja. Tad pagal tai, kaip buvo elgiamasi su mirusiaisiais, galima daug ką pasakyti apie žmonių įsitikinimus ir lūkesčius“, – sakė J.Wilsonas.
