Prestižiniuose BAFTA apdovanojimuose tris kartus nominuotas Inon Zur yra vienas iš tokių kūrėjų. Šis kompozitorius žinomas visame pasaulyje, ir beveik visose medijų formose – nuo televizijos iki kompiuterinių žaidimų. Taip pat jis sukūrė žinomų frančizių, tokių kaip „Fallout“, „Dragon Age“, „Prince of Persia“ ir „Disney‘s Fantasia“, garso takelius.
2014-aisiais jo muzika, kurta „Disney Fantasia“ žaidimui, ne tik pelnė BAFTA nominaciją, tačiau buvo išrinkta tarp geriausių metų žaidimų garso takelių. Negana to, Inon Zur kurtas „Fallout 4“ garso takelis 2015-aisiais taip pat buvo nominuotas BAFTA ir „Classic FM“, kaip geriausias metų garso takelis.
Šiuo metu Inon Zur dirba su pirmuoju „Ubisoft“ virtualios realybės žaidimu „Eagle Flight“ – kvapą gniaužiančiu skraidymo simuliatoriumi, kurio veiksmas vyksta Paryžiuje, bei trečiąja „Syberia“ žaidimo dalimi, kuriamą kompanijos „Microïds”.
Inon Zur muziką galima išgirsti įvariuose klasikinės muzikos koncertuose visame pasaulyje. Jo kūriniai skambėjo netgi Londono Karališkoje koncertų salėje, kur juos atliko puikiai žinomas Londono filharmonijos orkestras.
Šį rugsėjį Inon Zur muzikinis talentas praturtins ir „Litexpo“ erdves, kuriose skambės „GameOn Live“ koncertas. Nekantraudami išgirsti jo muziką gyvai, trumpai pasišnekučiavome su kompozitoriumi apie jo skonį muzikai ir kompiuteriniams žaidimams.
– Sugrįžkime laiku atgal – kaip susipažinote su muzikine kūryba? Kas jus įkvėpė ir paskatino tapti kompozitoriumi?
– Nuo pat mažų dienų buvau labai stipriai įsitraukęs į muziką. Man buvo vos treji, kai tėvų skatinamas aš pamėgau klausytis įvairių kūrinių, ypač klasikinių. Vėliau pradėjau groti pianinu ir iškart parašiau kelias paprastas melodijas. Netrukus supratau, kad ne tik grojant, tačiau ir kuriant muziką gaunu daugiausiai džiaugsmo. Tai tapo mano gyvenimo aistra, kurią nešiojuosi su savimi iki šiol.
– Prieš pasineriant į darbą su kompiuteriniais žaidimais jums yra tekę dirbti kino ir TV industrijose. Kas įkvėpė šį pasikeitimą?
– Iki 1996 metų aš labai mažai žinojau apie muziką vaizdo žaidimams. Su ja mane supažindino mano agentas. Aš iškart „užsikabliavau“ suprasdamas, kokia tai inovatyvi medija, ir kiek kūrybinės laisvės joje yra. Matydamas jaunųjų kūrėjų užsidegimą šioje industrijoje, užsinorėjau būti šios augančios meno formos dalimi. Taip pat pamačiau galimybę muziką įrašinėti su visu orkestru, ir tai man suteikė papildomo entuziazmo.
– Daugybė žmonių klausosi jūsų muzikos, kuomet liūdi, džiaugiasi ar ieško įkvėpimo. Kokios muzikos klausosi pats Inon Zur?
– Aš tiesiog dievinu „The Beatles“, ir klausausi jų kaskart, kai noriu jaudulio. Taip pat mėgstu John'ą Williams'ą. Jis visuomet buvo mano įkvėpimo šaltinis, kaip ir Thomas Newman'as. Mėgstu ir džiazą, dažnai klausau Herbie Hancock ir Keith Jarret. Taip pat nepamirštu ir mėgstamiausių savo klasikos kompozitorių: Dvořáko, Debussy, Ravelio, Rachmaninovo ir Prokofjevo.
– Koks jūsų asmeninis santykis su žaidimais? Ar laikote save žaidėju?
– Nelaikau savęs žaidėju, nors mėgstu retkarčiais pažaisti, ypač tuomet, kai kuriu muziką. Kai pirmą kartą išgirstu, kaip muzika skamba žaidime, tai man būna itin jaudinantis momentas. Paprastai aš neturiu pakankamai laiko žaisti žaidimus, tačiau kai jo surandu, visuomet mėgaujuosi žaidimais, ypač VR.
– Koks buvo pirmasis žaidimas, kuriam rašėte muziką? Ką dabar manote apie savo darbą?
– Tai buvo „Star Trek: Klingon Academy“. Aš be galo džiaugiausi galimybe dirbti su „Interplay“, nes jie labai padėjo man suprasti visą žaidimo kūrybos procesą ir buvo be galo atviri mano muzikinėms idėjoms. Tai buvo puiki pradžia šioje industrijoje kartu su kompanija, kuri iš tikrųjų vertino muziką žaidimuose ir žinojo, ką su ja daryti net ankstyvosiose žaidimų dienose.
Beje, dirbdamas su šiuo projektu aš taip pat turėjau galimybę padirbėti su Sietlo simfonijos kolektyvu ir Los Andželo choru, ir tai tapo didžiuliu šuoliu mano karjeroje.
– Galime tik įsivaizduoti, kiek daug pasiūlymų kurti muziką žaidimui gaunate šiuo metu. Papasakoti, kaip išsirenkate žaidimus.
– Aš nemanau, kad projektus renkuosi pats, labiau jie išsirenka mane. Žmonės į mane kreipiasi, nes jiems patinka mano muzika, tad aš mėgstu atsidėkoti tuo pačiu, dirbdamas su jų projektais. Be galo džiaugiuosi turėdamas galimybę dirbti su tiek daug puikių projektų.
– Kurdamas muziką naudojate novatoriškus instrumentus. Jei jūsų darbą vadintume eksperimentiniu, kuris eksperimentas buvo įdomiausias ir kodėl?
– Yra keletas eksperimentavimo būdų. Man patinka groti tradiciniais instrumentais ir manipuliuoti jais taip, kad garsas taptų beveik neatpažįstamas, tačiau vistiek turėtų daug savo charakterio.
Kitas būdas yra paimti su muzika nesusijusius daiktus ir bandyti jais groti tradiciškai, pavyzdžiui, tiesiog pučiant į juos tam, kad išgauti garsą.
Trečiasis metodas yra paimti tradicinius instrumentus ir groti jais netradiciniais metodais. Man teko pūsti į pianino stygas, šaukti į fleitą vietoje pūtimo ir panašiai. Viskas susiveda į kūrybiškumą ir bandymą išgauti ekspresyvius garsus, kad publika išgirstų tai, ko dar negirdėjo, ir tuo pačiu viskas puikiai tiktų į visą garso takelį.
– Matome daugybę žaidimų, kuriuose dominuoja muzika – nuo greito tempo lenktynių iki šokių simuliatorių. Pats dirbote su eksperimentiniu ir įtraukiančiu „Disney Fantasia“ žaidimu. Kokia jūsų nuomonė apie tokius žaidimus?
– Tokie žaidimai, kaip „Guitar Hero“, „Dance Central“ ir „Fantasia“ yra labai mėgstami žaidėjų. Mes pažįstame daugybę žaidimų gerbėjų, kurie yra muzikos fanai ar aktyvūs muzikos klausytojai, turintys žinių apie šią industriją. Būtent todėl į tokių žaidimų kūrimą žiūriu be galo optimistiškai ir manau, kad tai šauni idėja.
– Ką jums reiškia muzika žaidimuose?
– Vaizdo žaidimų pasaulis buvo mano kūrybos namais jau dvidešimt metų, kuriuose jaučiuosi labai patogiai. Aš pažįstu daugybę žaidimų ir muzikos industrijos žmonių, kurie sukūrė pasaulį aplink mane, tad aš labai laimingas būdamas jo dalimi.
Populiariausios vaizdo žaidimų muzikos simfoninis koncertas „GameOn Live“ vyks renginio „GameOn III“ metu, rugsėjo 16-17 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje.
