Be to, kad atvėrė langą į pirmuosius asmens formavimosi žingsnius, šie paralelinėse studijose padaryti atradimai gali padėti paaiškinti ankstyvus persileidimus ir tai, kodėl apvaisinimai mėgintuvėlyje taip dažnai baigiasi nesėkme.
Tyrimas taip pat parodė – pirmą kartą, – kad naujai besiformuojantys žmogaus embrionai kelias dienas gali bręsti ir ne motinos gimdoje, nors anksčiau buvo galvojama, kad tai neįmanoma.
Tačiau šie plačiai giriami rezultatai taip pat nukreipė mokslą susipriešinimo su šalių įstatymais ir etikos gairėmis keliu, perspėja ekspertai.
„14 dienų taisyklė“
Iki šiol vadinamoji „14 dienų taisyklė“, kuri sako, kad žmogaus embrionų negalima auginti laboratorijoje ilgiau nei dvi savaites, niekad nebuvo sulaukusi rimto iššūkio, paprasčiausiai dėl to, kad niekam nepavyko tiek ilgai išlaikyti jų gyvų.
Šiuo atveju mokslininkai sunaikino embrionus, kad neperžengtų tos ribos.
Tyrimų išvados skelbiamos žurnaluose „Nature“ ir „Nature Cell Biology“.
Beveik nieko nėra žinoma apie tai, kaip mažytis, tuščiaviduris ląstelių kamuoliukas blastulė, susiformuojanti iš apvaisinto kiaušinėlio, prisitvirtina prie gimdos sienelės, sudarydama sąlygas embriono formavimosi pradžiai.
Implantacija – visiška „juodoji dėžė“
„Ši žmogaus vystymosi dalis, vadinama implantacija, buvo visiška juodoji dėžė“, – sakė Rockefellerio universiteto Niujorke profesorius ir pagrindinis „Nature“ aprašytos studijos sumanytojas Ali Brivanlou.
Pasinaudodami ankstesniu darbu su pelėmis, A.Brivanlou su kolegomis pagamino cheminę „sriubą“ ir „pastolius“ šiam procesui vykti „in vitro“ – petri lėkštelėje.
„Galėjome sukurti sistemą, kuri gerai reziumuoja tai, kas vyksta per žmogaus implantaciją“, – sakė minėto universiteto mokslininkė ir studijos bendraautorė Alessia Deglincerti.
Kaip ir tikėtasi, blastulė augo, pradėjo dalytis į skirtingų tipų ląsteles, kurios galiausiai ėmė augti į vaisių ir jo placentą.
Tačiau ne taip, kaip ankstesnių eksperimentų metu, kai augimas retai užtrukdavo daugiau kaip septynias dienas, embrionai pademonstravo netikėtą saviorganizacijos gebėjimą.
„Nuostabu, kad mažiausiai iki 12 pirmųjų dienų vystymasis vyko normaliai mūsų sistemoje, visiškai be motinos indėlio“, – sakoma A.Brivanlou pareiškime.
Ilgą laiką buvo manoma, kad ši transformacija negali tęstis ne motinos gimdoje.
„Iki šiol buvo neįmanoma studijuoti žmogaus embrionų implantacijos“, – sakė Kembridžo universiteto profesorė ir abiejų tyrimų bendraautorė Magdalena Zernicka-Goetz.
