„Vos pradėję kasinėjimus, „supratome, kad čia yra didelė vikingų kapavietė, į kurią turėjome sutelkti dėmesį“, – sakė Švedijos nacionalinių istorijos muziejų archeologė Petra Nordin.
Iš pradžių kapinynas buvo aptiktas 2017 m. Tvåååker kaime, pietvakarių Švedijoje, prieš planuojamas kelio statybas.
„Problema ta, kad žemė buvo suarta ir išlyginta, kad būtų galima įrengti ganyklas“, – sakė Nordinas, – ‚todėl visi gyvenamieji lygiai, antžeminės liekanos ir palaidojimai buvo suarti į gabalus“.
Per 2017-2019 m. vykdytus kasinėjimus archeologai aptiko 139 kapų liekanas, daugelyje jų buvo žmonių ir gyvūnų kaulų, metalinių reikmenų ir keraminių indų, be to, aplink kelis kapus strategiškai buvo išdėstyti dideli valties formos akmenys.
Pasak P.Nordin, vienas palaidojimas buvo itin išskirtinis. „Kape buvo 17 indų, žmonių ir gyvulių kaulų, geležinių strėlių antgalių“, – sakė ji.
Šio vikingų amžiuje (793-1066 m. po Kr.) paplitusio laidojimo ritualo metu kūnas būdavo sudeginamas ant laidotuvių laužo. Tada ant viršaus buvo dedami gyvūnai, pavyzdžiui, karvės ir kiaulės, kaip maisto aukos, ir kapas buvo uždaromas. Aplink kapą taip pat galėjo būti pastatytas didelių akmenų žiedas, primenantis laivo kontūrus – vadinamasis „akmeninis laivas“.
Archeologai taip pat aptiko sidabrinės monetos iš Arabijos fragmentą, kurį jie datuoja 795-806 m., taip nurodydami bendrą laidojimo vietos laiką. Išsami iki šiol atliktų kapinyno kasinėjimų ataskaita buvo paskelbta 2023 m.
Tačiau su kapinynu susijusi gyvenvietė iki šiol nerasta.
