„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Sveikatos mokslininkų tyrimų tikslas – visavertė senatvė

Lietuvos mokslininkų atliekami tyrimai ir inovacijos jau netolimoje ateityje leis daug efektyviau gydyti senatvės ligas bei suteiks galimybę pristabdyti ar net visiškai išgydyti tokius sudėtingus susirgimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos.
Pastaruoju metu mokslininkai skiria daug dėmesio baltymų tyrimams
Pastaruoju metu mokslininkai skiria daug dėmesio baltymų tyrimams / KTU nuotr.

Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) prognozuoja, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėse per ateinančius 50 metų pensinio amžiaus žmonių skaičius išaugs nuo 60 mln. iki 100 mln. Per tą patį laikotarpį žmonių, perkopusių 80 metų, skaičius didės iki 38 mln.

Mokslininkai mano, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės medicinos mokslas susidurs su naujomis ligomis, kurios pasireikš tik senyvo amžiaus žmonėms, todėl ateities medicinai kaip niekada bus svarbu nustatyti senatvinių ligų priežastis bei atrasti gydymo metodus.

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Gintaras Valinčius sako, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius įvykęs biotechnologijų šuolis visame pasaulyje leido padaryti ne vieną atradimą, bei pabrėžia, kad Lietuvos mokslininkai šioje srityje neatsilieka nuo kitų ES mokslinių centrų.

Profesoriaus teigimu, vienas svarbiausių šiuolaikinio mokslo tyrinėjimo objektų – baltymai. „Baltymai yra labai svarbūs visuose organizmuose, kuriuose atlieka pačią įvairiausią funkciją. Jie yra tarsi maži fabrikėliai, kurie pašalina nereikalingas medžiagas, dalyvauja signalų perdavime, raumenų susitraukimo procesuose, regoje, klausoje, o smegenų veikla išvis neįmanoma be baltymų“, – kalbėjo prof. G.Valinčius.

Dabar vis aktualesnė tampa polisergamumo problema, kai žmogus serga ne viena, bet dviem ir daugiau lėtinių ligų vienu metu.

Profesorius sako, kad bėgant metams, baltymų kiekis ir struktūra žmogaus organizme kinta, o tai turi įtakos įvairių ligų progresavimui.

„Bėgant metams, daugelis baltymų transformuojasi, keičiasi jų raiška, baltymų atsiradimo intensyvumas: kai kurių daugėja, o kai kurių mažėja. Taip pat pastebime, kad laikui bėgant įvyksta struktūriniai baltymų pokyčiai, todėl mes stengiamės išsiaiškinti, kokią įtaką tai turi ligų progresavimui, o atsakymai gali prisidėti prie sudėtingų senatvinių ligų gydymo“, – teigė VU atstovas.

Vienu metu sergama keliomis ligomis

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė Jūratė Macijauskienė taip pat priduria, kad dabar vis aktualesnė tampa polisergamumo problema, kai žmogus serga ne viena, bet dviem ir daugiau lėtinių ligų vienu metu. Statistika skelbia, kad senyvo amžiaus žmonėms polisergamumas pasireiškia ypač dažnai.

„EU observatory“ duomenimis, tarp 18–44 metų amžiaus asmenų dviem ir daugiau lėtinių ligų serga 69 proc. ES gyventojų, 45–64 metų amžiaus žmonių tarpe – 93 proc., o žmonių, kuriems per 65 metus, amžiaus grupėje – 98 proc.

Tobulėjant mokslui, medicinos technologijoms, gerėja lėtinių neinfekcinių ligų ankstyva diagnostika ir gydymas, lemiantys sergančiųjų šiomis ligomis gyvenimo trukmės ilgėjimą. Tai – viena iš priežasčių, kodėl visuomenėje nuolat daugėja tokių ligonių.

„Polisergamumo įtaka kasdieniam gyvenimui, sveikatai ir gyvenimo kokybei nėra vien tik paprasta matematinė suma esamų sutrikimų ir ligų. Pacientui nustatytų ligų visuma nulemia klinikinius sprendimus, nes įprastinė priemonė, skirta ir patvirtinta tam tikrai ligai, kitų ligų kontekste gali būti nebetinkama.

Kuriant ligų prevencijos ir gydymo algoritmus retai atsižvelgiama į esamas gretutines ligas ir kaip jų metu skiriamas gydymas paveikia sprendimus. Todėl labai svarbu įvertinti visus veiksnius, esamas ligas, skiriamus vaistus, t.y. individualizuoti, personalizuoti gydymą“, – sakė prof. J.Macijauskienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Neįgaliųjų vežimelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Neįgaliųjų vežimelis

Nuolat stebės žmogaus sveikatą

Šiuo metu egzistuoja daugiau kaip 100 skirtingų prietaisų, kurie gali stebėti įvairius žmogaus organizmo parametrus – kūno temperatūrą, širdies ritmą, fizinį aktyvumą ar suvartojamas kalorijas. Tačiau KTU profesorius Arūnas Lukoševičiaus teigia, kad šie duomenys bus daug naudingesni, jeigu prireikus juos galės matyti ir gydytojas.

Įsivaizduokite, kad apie tai, jog žmogus užsikrėtė gripo virusu, mes galėtume pasakyti jam, kol jis dar nejaučia simptomų. Tokiu būdu gydymas būtų daug efektyvesnis ir pigesnis.

„Šiuo metu jau galima įsigyti įvairių prietaisų, kurie gali sekti ir stebėti svarbias mūsų organizmo funkcijas. Ateityje tokių įrenginių tik daugės. Mes siekiame visa tai sujungti į vieną sistemą, kad prireikus gydytojas galėtų matyti, kaip per paskutinius metus kito žmogaus širdies darbas ar kiti svarbūs rodikliai. Gydytojas matytų ne tik tai, kuo anksčiau žmogus sirgo, bet kartu ir tai, kokie būna organizmo rodikliai, kai žmogus yra sveikas arba koks buvo jo širdies ritmas prieš savaitę.

Be to, su tokiais prietaisais ir turint kasdienius žmogaus duomenis galima nuspėti ligą bei iškart užkirsti kelią jai plisti. Įsivaizduokite, kad apie tai, jog žmogus užsikrėtė gripo virusu, mes galėtume pasakyti jam, kol jis dar nejaučia simptomų. Tokiu būdu gydymas būtų daug efektyvesnis ir pigesnis, nes gydytume ligą pačioje jos pirminėje stadijoje, o ne tuomet, kai ji pasireiškia visa jėga“, – pasakojo KTU profesorius.

Individualios medicinos proveržis

Kalbinti mokslininkai teigia, kad technologiniai proveržiai sukuria galimybes kiekvienam pacientui paskirti optimalius individualizuotus gydymo metodus.

Ateityje personalizuotos medicinos metodų įsigalėjimas padės efektyviau vykdyti ligų prevenciją, iš karto parinkti optimalius medikamentus išvengiant dažnai dabartiniu metu pasitaikančios „bandymų ir klaidų“ taktikos bei gerokai sumažins nepageidaujamą šalutinį vaistų poveikį.

LSMU profesorė J.Macijauskienė teigia, kad personalizuota medicina nėra naujiena. „Personalizuota medicina – tai ne tik tinkamo vaisto tinkamas parinkimas tinkamu laiku, bet ir individualizuoti diagnostikos metodai – biomarkeriai, vizualizacija ir kita. Personalizuota medicina nėra pastarųjų metų naujasis terminas, nes dar Hipokratas yra sakęs, kad kur kas svarbiau žinoti, koks asmuo serga, negu žinoti, kokia jo liga“, – sakė prof. J.Macijauskienė.

„Personalizuota medicina, pasitelkdama informaciją apie genus, baltymus, klinikinius parametrus ir aplinką, siekia išvengti ligos, ją itin anksti diagnozuoti ir sėkmingai gydyti, diferencijuojant pacientus pagal tikėtiną gydymo efektyvumą ir šalutinių reiškinių pasireiškimą. Todėl ir yra sakoma, kad ateities medicina yra „P4“ medicina – prognozuojanti, prevencinė, personalizuota ir proaktyvi medicina“, – pasakojo prof. J.Macijauskienė.

Prof. A. ]Lukoševičiaus teigimu, individualizavimas būtinas dėl to, kad kiekvienas žmogus yra labai skirtingas, o sąvoka „gera savijauta“ – labai individuali.

„Yra atlikti įvairūs tyrimai, kurie parodė, kad nėra vieno standarto, kai žmogus gali sakyti, kad jaučiasi gerai. Kiekvienas esame skirtingi, todėl vieni jaučiasi puikiai, kai mūsų organizmo rodikliai vienokie, o kiti – atvirkščiai, nes tam tikrų medžiagų kiekis kraujyje gali būti visai kitoks. Todėl į kiekvieną žmogų medicina turi žiūrėti individualiai, o tam reikalingi kuo tikslesni duomenys“, – teigė prof. A.Lukoševičius.

Fotolia nuotr./Rankos
Fotolia nuotr./Rankos

Ir anksčiau, ir dabar sergame tiek pat

Nors daugelis mano, kad per paskutiniuosius 50 metų pasaulyje atsirado daug naujų ligų ir susirgimų, profesorius A.Lukoševičius teigia, kad toks laiko tarpas yra per trumpas kardinaliems biologiniams pokyčiams, tiesiog pažanga medicinoje leido daug anksčiau aptikti įvairias ligas.

Gali susidaryti įspūdis, kad pastaruoju metu ypač padaugėjo įvairių susirgimų. Taip nėra, jie visada buvo, tik anksčiau tos ligos ar susirgimai nebuvo nustatomi, bet žmonės sirgdavo tiek pat

„Vien vėžinių susirgimų yra suskaičiuojama daugiau kaip 400 rūšių.

Patobulėjusi medicina ir technologijos leidžia daug anksčiau aptikti įvairias ligas, tad gali susidaryti įspūdis, kad pastaruoju metu ypač padaugėjo įvairių susirgimų.

Taip nėra, jie visada buvo, tik anksčiau tos ligos ar susirgimai nebuvo nustatomi, bet žmonės sirgdavo tiek pat“, – kalbėjo A.Lukoševičius.

Mokslininkai yra nustatę, kad sveikatą veikia 4 pagrindiniai veiksniai: apie 20 proc. – paveldimumas, apie 10 proc. – asmens sveikatos priežiūros sistemos veikla, apie 20 proc. – aplinka ir 50 proc. – sveika gyvensena.

„Ateityje ligų pobūdis šiek tiek skirsis dėl mažesnio judėjimo bei apskritai pasikeitusių darbo sąlygų. Galbūt išsivystys tam tikrų ligų atmainos, bet radikaliai skirtis tai neturėtų. Jau dabar galime matyti, kad kai kurios ligos labiau paplitusios vienoje ar kitoje šalyje, bet tai labiau susiję su kultūriniais dalykais, kasdieniu maistu.

Statistiškai Lietuvoje žmonės daug dažniau nei ES vidurkis miršta nuo kraujotakos sistemos sutrikimų, o tai yra susiję su mūsų mažu aktyvumu ir maitinimosi įpročiais“, – kalbėjo prof. A.Lukoševičius.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje mirtingumas nuo kraujotakos sistemos sutrikimų ir širdies ligų ES vidurkį viršija kelis kartus: 100 000 gyventojų Lietuvoje tenka daugiau kaip 900 mirčių nuo kraujotakos sistemos sutrikimų, o ES vidurkis – 393 mirtys; nuo širdies ligų – 592 mirtys, ES vidurkis – 136.

Mokslininkai vienijasi

2017 metais Lietuvoje turėtų atsirasti pirmasis Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras (HEALTH-TECH), kurį kartu su užsienio partneriais steigia KTU, LSMU ir VU. KTU koordinuojamo projekto partneriais tapo Lundo universitetas (Švedija), patenkantis į pasaulio geriausiųjų šimtuką, ir Suomijos techninių tyrimų centras (VTT), laikomas didžiausia tarpdisciplininių mokslo tyrimų įstaiga Šiaurės Europoje.

Planuojamo steigti Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centro tikslai yra daugialypiai. Visų pirma, bus siekiama pasiūlyti geresnius ir efektyvesnius sveikatos technologijų sprendimus, kurie padėtų spręsti vyresnio amžiaus žmonių polisergamumo problemas.

Ne mažiau svarbus tikslas yra Lietuvos ir Europos konkurencingumo didinimas ir inovacijų ekonomikos plėtojimas panaudojant turimas žinias ir technologijas.

„Centre taip pat didelį dėmesį skirsime ir senatvės ligų supratimui, t.y. lėtinių ligų tyrimams. Jų pradžia dažnai lieka nepastebėta ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl jos kyla, tačiau jeigu turėtume galimybę ligos progresą matyti baltymų ar ląstelių lygmenyje, prevencija būtų visai kitokia. Kai tokios ligos įsibėgėja – jas labai sunku gydyti“, – sakė prof. G.Valinčius. Šioms mintims taip pat pritaria KTU mokslininkas prof. A.Lukoševičius bei LSMU mokslininkė prof. J.Macijauskienė.

Tikimasi, kad šio centro atsiradimas bus didelis ir svarbus žingsnis siekiant sumažinti mokslinės kompetencijos ir inovacinės veiklos skirtumus tarp Lietuvos ir pažangiausių Europos šalių.

HEALTH-TECH projektas ES finansavimui buvo atrinktas iš 169 paraiškų, ir tai – vienintelė finansavimą gavusi Lietuvos mokslininkų paraiška. Iš viso pirmajame etape finansavimui buvo atrinkta 31 paraiška.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“