Iš kitos pusės nestebina, kad būtent „Nintendo“ pirmoji bando pralaužti ledus – juk jos konsolės ir žaidimai tradiciškai skirti plačiausiai auditorijai. O atsakymas kodėl tai vyksta būtent dabar, yra mano rankose – tai naujoji konsolė „Switch Lite“.
Šis modelis tėra mažesnė nūnai populiaraus „Nintendo Switch“ įrenginio versija, tačiau kiekvienos naujos konsolės pasirodymas gamintojui yra reikšmingas įvykis. Žaidėjai, ypač turintys ar turėję ankstesnes „Nintendo“ konsoles, dažnai išlieka ištikimi gerbėjai, kartu keliantys ir aukščiausius reikalavimus naujiems produktams. O per labai ilgą „Nintendo“ kaip video žaidimų kompanijos istoriją, prasidėjusią dar 1980-aisiais su „Game & Watch“ (jos sovietinė kopija dažnam vyresnės kartos žaidėjui buvo pirmasis susidūrimas su žaidimais), buvo ir ne viena rimta nesėkmė. Tad „Switch Lite“ pasirodymo kontekstas išties įdomus – „Nintendo“ dabar yra ant „Switch“ sėkmės bangos, šiai konsolei pavyko pasiekti iki šiol, rodėsi, neįmanoma dalyką ir sujungti nešiojamos bei namų konsolės funkcijas į vieną įrenginį. Ar tikrai reikėjo rizikuoti ir kurti dar vieną konsolę, skirtą tik nešiotis, ypač įvertinus visuotinį išmaniųjų telefonų populiarumą?
Pradėti ieškoti atsakymo reikia „sekant pinigus“, kitaip tariant – nuo kainos. Pagrindinis „Nintendo“ tikslas kuriant „Switch Lite“ buvo sumažinti originaliosios konsolės kainą trečdaliu ir taip bandyti pritraukti dar didesnę vadinamųjų „atsitiktinių“ žaidėjų minią. Lietuvoje naujos nešiojamosios konsolės kainos prasideda nuo 220 eurų, o „Switch“ – nuo 310. Taip pat šis pasirodymas susijęs su platesne „Nintendo“ strategija maksimaliai išnaudoti šį šventinį sezoną. Pagrindinių konkurentų – „Sony PlayStation“ ir „Microsoft Xbox“ – naujos kartos konsolės pasirodys tik kitų metų pabaigoje, tad šiemet atsiranda šioks toks vakuumas ir erdvė manevrams. Kartu „Nintendo“ ketina atverti naujus atrakcionų parkus ir bendrai aktyviau populiarinti savo prekės ženklą.
O kaip gi atrodo, ar, dar svarbiau, kokius pojūčius sukelia pati „Switch Lite“ konsolė? Pirmas įspūdis paėmus į rankas – labai patogu, dydis ir balansas laikant rankose parinktas kone tobulai, lyginant su kitais nešiojamais įrenginiais. Šiaušto plastiko korpuso danga padeda išlaikyti geresnį sukibimą, tad reikės mažiau bijoti, kad konsolė išslys iš rankų. „Lite“ konsolę rankose naudoti patogiau nei „Switch“ ir dėl vientiso korpuso – jis tvirtesnis, o kadangi nėra prijungtų pultelių, niekas nekliba ir nėra pavojaus, kad kažkuri dalis atsijungs ar atsikabins.
Dar vienas ryškesnis skirtumas nuo „Switch“ – vientisas krypčių mygtukas, kuris labiau tinka nešiojamo formato konsolei. Kažkiek kliūti gali nebent smulkesni mygtukai, bet jų netenka taip dažnai naudoti kaip pagrindinių svirtelių, kurios čia standesnės ir patogesnės nei „Switch“.
Be abejo, „Lite“ modelis yra mažesnis ir lengvesnis nei „Switch“, sveria 277 g (vietoje 400), naudojamas 5,5 colio ekranas (vietoje 6,2). Mažesnį ekraną šiuo atveju galima vertinti kaip privalumą, nes dėl tokios pat raiškos (1280x720 taškų) jis atrodo ryškesnis ir detalesnis nei didesnės versijos. Be to, ekrano rėmelis yra plonesnis nei „Switch“, o tai irgi padeda sudaryti tarsi didesnio ekrano efektą. Dėl mažesnio ekrano ir efektyvesnio procesoriaus pavyko pusvalandžiu pailginti baterijos veikimo laiką. Tiesa, vertinant tik pagal šį parametrą, dar geresnius rezultatus parodo atnaujintas 2019-ųjų „Switch“ modelis – panaudojus tą patį „Lite“ procesorių, jis gali „ištempti“ net iki poros valandų ilgiau nei nešiojamoji versija.
Didžiausias „Switch Lite“ privalumas – žaidimų biblioteka. Paprastai pasirodžius naujai konsolei žaidimų pasirinkimas būna skurdokas, tačiau „Lite“ versija galima žaisti visus „Switch“ žaidimus, bent jau techniškai. Svarbiausias klausimas renkantis „Lite“ konsolę būtent ir yra ar pakaks naujausius „Nintendo“ hitus matyti tik nešiojamame ekrane, ar vis tik norisi juos išvysti ir per televizorių? Nes nėra jokios galimybės prijungti „Lite“ prie išorinio ekrano. Panašiai ir su žaidimais, kuriems būtinos specifinės „Switch JoyCon“ pultelio funkcijos: nors „Lite“ konsolę galima jais valdyti, stebėti tokius žaidimus mažame ekrane nebus didelio džiaugsmo, o ir pultelius reikės įsigyti papildomai. Be to, „Switch Lite“ neturi integruoto stovelio, kad ją būtų galima pasidėti ant stalo – norint naudoti tokiu būtų reikės įsigyti priedą.
Bendrai kalbant apie „Switch Lite“ viskas susiveda į vieną žodį – „nešiojama“. Jei reikia dažniau keliauti, ypač ilgesniais atstumais, kuomet įprasto kelių minučių pažaidimo mobiliuoju telefonu nebeužtenka, ši konsolė taps idealiu draugu. Jūsų keliones lydės žaidimai, kurie vos pasirodę sulaukė pačių geriausių įvertinimų: „The Legend of Zelda: Breath of the Wild“, „Super Mario Odyssey“, „Super Smash Bros. Ultimate“ ir daugybė kitų (viso iki šiol išleista beveik 2000 „Switch“ žaidimų). Nors iš pirmo žvilgsnio „Lite“ atrodo tik šiek tiek mažesnė nei įprasta „Switch“, ją bus daug patogiau nešiotis ar tiesiog bet kada pasiimti tarsi išmanųjį telefoną ir pažaisti namie. Daugelis apžvalgininkų bendrai negaili „Switch Lite“ pagyrų kaip patogiausiai visų laikų nešiojamai konsolei, ir bent jau pagal pirmuosius įspūdžius bei patirtį būčiau linkęs su jais sutikti.
Šioje vietoje ypatingą dėmesį į konsolių skirtumus turėtų atkreipti tik šeimos. Įsigiję standartinę „Nintendo Switch“ konsolę automatiškai gaunate įrenginį su dviem pulteliais, o galimybė jungti įrenginį prie TV suteikia progą žaisti šeimoje. „Nintendo“ bibliotekoje gausų žaidimų, sukurtų taip, kad juos vienu metu galėtų žaisti nuo 1 iki 8 žaidėjų, tokie žaidimai paprastai yra lengvai perprantami, bent iš dalies valdomi judesiu ir vaikiškai azartiški, tad jie įtraukia tiek mažiausiuosius, tiek jų tėvus ar senelius. „Switch Lite“ visas šias savybes aukoja vardan mobilumo, tad šis įrenginys yra kur kas individualesnio pobūdžio, labiausiai tinkantis keliaujantiems vienišiams.