Ilja gimė 1974 metais, kai Lietuva priklausė Sovietų Sąjungai. Tuo laikotarpiu jis pradėjo mokytis mokykloje ir pagal moksleivių mainų programą iškeliavo iš Sovietų Sąjungos mokytis į Jungtines Valstijas. Ten 1994 metais Ilja baigė Jacksono vidurinę mokyklą Ohajo valstijoje. Baigęs vidurinę Ilja nutarė grįžti į gimtinę ir įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti ekonomikos. Studijų metu jis mokė kitus moksleivius, tai padėjo jam apmokėti savo mokslus.
Įgijęs ekonomisto išsilavinimą, nuo 1999 metų Ilja įgyvendino daugiau nei 10 sėkmingų projektų. Didžiausia Lietuvoje viešbučių rezervacijos paslaugų LithuaniaHotels.com, mobiliojo atsiskaitymo paslauga „MicroPay“, mobiliųjų žaidimų studija „Gaxo“ ir trimatės fotografijos portalas GeoGlance.com – tai Iljos darbai, tačiau „GetJar“ yra sėkmingiausias verslininko sumanymas, apie kurį nemažai papasakos jis pats.
– Spalio 18 dienos „Wikipedia“ duomenimis, portalo „GetJar“ vartotojai vidutiniškai atsisiunčia kiekvieną dieną 3 milijonus programų, bendras atsisiuntimų skaičius siekia 900 milijonus. Tai viena didžiausių nepriklausomų interneto programų parduotuvių. Ar šie duomenys tikslūs?
– Šiuo metu iš mūsų siunčiamasi apie 100 mln. programų per mėnesį, iš viso atsisiųsta daugiau nei 1,1 mlrd. Vienijame 300 tūkst. mobiliųjų programų kūrėjų bendruomenę. Be nuosavos svetainės, teikiame programas vartotojams per maždaug 50 partnerių: mobiliųjų operatorių, telefonų gamintojų ir kt.
– Kaip 2004 metais kilo mintis kurti „GetJar“? Nuo ko viskas prasidėjo?
– Mūsų komanda kūrė mobiliąsias programas, taip pat žaidimus. Programuoti mobiliesiems telefonams yra itin sunku, nes reikia programą išbandyti su kiekvienu modeliu (o jų yra tūkstančiai). Kadangi neturėjome galimybės nusipirkti tūkstančių telefonų, vienintelė išeitis buvo pritraukti interneto bendruomenę. Taigi iš pradžių atidarėme Getjar.com kaip „beta“ testavimo bendruomenę. Mes keldavome savo sukurtas programas, bet kas pasaulyje turintis mobilųjį telefoną galėjo ateiti ir nemokamai atsisiųsti šių programų, mes tik prašėme parašyti mums, ar mūsų programa veikė su konkrečiu to vartotojo telefono modeliu. Labai greitai svetainė tiek išpopuliarėjo, kad mes pavertėme šį „beta“ testavimo projektą savo pagrindiniu verslu.
– Kaip pavyko pritraukti tokį stambų investuotoją kaip „Accel Partners“?
Kuo daugiau skirtingų modelių turi gamintojas, tuo sunkiau programų kūrėjams suderinti savo aplikacijas su visais modeliais.– Kaip profesionalūs investuotojai, „Accel“ labai anksti pastebėjo mobiliųjų programų platinimo perspektyvas (manau, ir šiuo metu labai nedaug kas, profesionalių investuotojų terpė – taip pat, gerai išsivaizduoja mobiliųjų programų rinkos mastus po vos kelerių metų). Taigi pastebėję greitai augantį perspektyvų verslą, „Accel“ pradėjo derybas su mumis dėl investicijų. Tuo metu kalbėjome dar su 5 potencialiais investuotojais, bet „Accel“ mums pasirodė stipriausias partneris, dėl to 2007-ųjų metų lapkritį, po šešių mėnesių derybų, pasirašėme sutartį su jais.
– Didžiausi iššūkiai per šiuos septynerius plėtros metus?
– Iki 2008 metų augome savotiškame šiltnamyje, nes šioje rinkoje nebuvo jokių kitų stiprių dalyvių. „Apple“, pristačiusi savo „App Store iPhone“ telefono parduotuvę mobiliosioms programoms, pradėjo savotišką grandininę reakciją. Visi didieji mobilieji operatoriai, telefonų gamintojai, mobiliųjų platformų kūrėjai paskelbė apie savo mobiliųjų programų parduotuvių atidarymą. Iš viso tokių parduotuvių buvo atidaryta apie šimtas. Labai staigiai mūsų konkurencinė aplinka tapo daug sudėtingesnė, ypač turint omeny, kad konkurentai yra tokios galingos bendrovės kaip „Google“, „Microsoft“, „Nokia“ ir t. t. Kad ir kaip ten būtų, po dvejų aršios konkurencijos metų mums pavyko išlaikyti dominuojamą poziciją, pagal atsisiuntimų skaičių nusileidome tik „Apple“.
– Šiuo metu daugiausia programų atsiunčiama „Java“ formatu, tačiau „Nokia“ „Java“ iškeitė į Qt. Ar „Java“ karalystės laikai eina į pabaigą?
– Kad ir kaip gaila būtų, šiuo metu dominuojanti J2ME iš tikrųjų labai greitai praranda savo pozicijas. Pastaruoju metu stebėdamas mobiliųjų platformų dinamiką, manau, visai netrukus dominuojančios platformos karūna atitieks „Android“.
– Ką galėtumėte patarti išmaniųjų telefonų gamintojams?
– Jei trumpai: stipriai ir greitai tobulinti savo produktus, nes, manau, šiuo metu tarp visų gamintojų siūlomų modelių ir „Apple iPhone“ yra labai didelis atotrūkis. Labai sumažinti modelių įvairovę. Kuo daugiau skirtingų modelių turi gamintojas, tuo sunkiau programų kūrėjams suderinti savo aplikacijas su visais modeliais. Todėl tokiam gamintojui bus parašyta mažiau programų, vartotojas bus mažiau linkęs pasirinkti tokį gamintoją (ar jūs pasirinktumėte TV, rodantį tik 20 kabelinės televizijos kanalų, ar palaikantį 2 000 palydovinių kanalų?).
– Kaip vertinate „Symbian“ išmaniųjų telefonų raidą? Teigiamai, neigiamai? Trumpai pakomentuokite.
– Čia reikėtų išskirti „Symbian Foundation“, valdomą stambių telefonų gamintojų ir palaikančią „Symbian“ kodą, ir „Nokia Symbian“, visiškai atskirą grupę, priklausiančią išskirtinai „Nokia“, kuri palaiko „Symbian“ platformą kompanijos poreikiams. Šios platformos labai skiriasi. Kaip bebūtų gaila, bet „Symbian Foundation“ ateities neturi, ją atsisako palaikyti gamintojai, iš esmės dėl perėjimo į „Android“. Bet „Nokia Symbian“ dar kurį laiką sėkmingai egzistuos, nes visai neseniai „Nokia“ viešai paskelbė apie pilną šios platformos palaikymą ir diegimą į naujus „Nokia“ telefonus.
– Kaip vertinate naująją „Windows Phone 7“ sistemą? Jie, kaip ir „Apple“, pasirinko uždarą programų parduotuvę, ar tai gerai?
– Techniškai ir kaip vartotojas „Windows Phone 7“ vertinu labai gerai. Labai nepalaikau jų uždaros politikos, bet, manau, tai yra laikina platformos pradžios politika.
– Kaip vertinate „Android“ sistemą? Jos plėtrą?
Tikiuosi, 5 metų mums užteks, akd padarytume mobiliųjų programų rinką tokią pat atvirą ir neutralią kaip internetas.– Kaip jau minėjau, manau, tai yra greičiausiai auganti platforma, turinti visus šansus tapti dominuojanti per artimiausius 2–3 metus. Vienintelis klausimas, kiek „Google“ sugebės išlaikyti šios platformos kontrolę, turint omenyje, kad „Android“ yra atvira sistema. Jau dabar yra nemažai gandų, kad ruošiamos „lygiagrečios“ „Android“ versijos, palaikomos ir valdomos kitų kompanijų. Taigi „Android“ gali laukti savotiškas „Linux“ likimas rinkos fragmentacijos prasme.
– Ar jūsų dėmesį yra patraukusi kuri nors kita operacinė sistema?
– Esu sužavėtas „Palm webOS“ („Palm“ visai neseniai įsigijo HP kompanija), nors nematau didesnių galimybių šiai sistemai užkariauti nors kiek didesnę rinkos dalį artimiausiu metu. Naujoji (atvira) „Brew“ platforma, pristatyta „Qualcomm“, yra irgi įdomi, ypač kaip alternatyva paprastesniems prietaisams. Būtent dėl orientacijos į pigesnius telefonus nenustebčiau, jei „Qualcomm“ pavyktų įdiegti „Brew“ į 200–300 mln. telefonų kitąmet. Palyginimui –„iPhone“ prietaisų yra parduota apie 100 mln. per visą laiką.
– Kaip įsivaizduojate „GetJar“ po penkerių metų?
– Mūsų misija yra padaryti mobiliųjų programų rinką tokią pat atvira ir neutralią, kaip ir interneto svetainės. Pavyzdžiui, interneto kūrėjai yra laisvi atidaryti bet kokią svetainę (programos telefonams, priešingai, privalo būti suderintos su valdančia kompanija, kuri gali išviso uždrausti tam tikro tipo paslaugas, kaip pvz., atsitiko kuomet „Apple“ uždraugė „Google Voice iPhone“ telefonui arba kaip iki šiol „Apple“ draudžia alternatyvas interneto naršykles „iPhone telefonams.); interneto kūrėjai yra laisvi pasirinkti bet kokias technologijas (pvz. animacijos „Flash“ formatu, arba mokėjimai „PayPal“, kurios abi uždraustos „Apple“, o „PayPal“ dar ir „Google“ uždrausta „Android Market“, nes konkuruoja su „Google Checkout“). Labiausiai gaila, jog uždarose mobiliųjų programų platformose bet kokie pardavimai privalo būti vykdomi per valdančios kompanijos mokėjimo sistema ir yra apmokestinami 30 proc. – internete kūrėjai niekam neprivalo mokėti 30 proc. mokesčio vien už tai, kad jiems leista turėti svetaines.
Taigi, tikiuosi, 5 metų mums užteks, kad padarytume mobiliųjų programų rinką tokią pat atvirą ir neutralią kaip internetas.
