Jis atradimą padarė būdamas doktorantūros studentu Šveicarijos Berno universitete. Šiuo metu jis yra podoktorantūros tyrėjas Brauno (Brown) universitete Jungtinėse Valstijose.
„Manėme, kad ties Marso ekvatoriumi negalėjo susidaryti įšalas, nes dėl saulės spindulių ir plonos atmosferos paviršiuje ir kalnų viršūnėse palaikoma gana aukšta temperatūra, priešingai nei Žemėje, kur galima tikėtis įšalusių viršūnių“, – A.Valantiną cituoja BBC.
Šis atradimas gali būti labai svarbus modeliuojant, kur Marse yra vandens ir kaip jis juda tarp Raudonosios planetos atmosferos ir jos paviršiaus. Tai gali būti labai svarbu būsimiems Marso tyrimams kuriuos atliks planetoje vieną dieną nusileisiantys žmonės, rašo Space.com.
Atradimas leidžia daryti prielaidą, kad visoje planetoje yra daugiau ledo, nei manyta iš pradžių.
Vandens šerkšną užfiksavo du Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminiai aparatai: pirmiausia 2016 m. į Marsą atskridęs „ExoMars Trace Gas Orbiter“ (TGO), o vėliau – misija „Mars Express“, kuri nuo 2003 m. tiria Raudonąją planetą iš orbitos.
Skelbiama, kad norėdami rasti ledą, A.Valantinas ir Berno mokslininkų komanda išanalizavo daugiau kaip 5 000 vaizdų.
Ledas buvo pastebėtas ant Tarsidės srityje esančių Olimpo, Arsijos, Askrėjos ugnikalnių.
„Tai, ką matome, gali būti praeities Marso klimato pėdsakai. Tai gali būti susiję su atmosferos klimato procesais, kurie veikė anksčiau Marso istorijoje, galbūt prieš milijonus metų.“, – A.Valantiną cituoja „The Guardian“.
A.Valantinas pastebėjo šerkšno papuoštus ugnikalnius didelės skiriamosios gebos ankstyvo Marso ryto spalvotose nuotraukose, kurias užfiksavo Europos kosmoso agentūros palydovas „Trace Gas Orbiter“ (TGO).
Kartu su kolegomis jis patvirtino šį atradimą naudodamas TGO spektrometrą ir kitas agentūros orbitinio aparato „Mars Express“ padarytas nuotraukas. Ugnikalnių kalderų dugnuose ledas išsiskiria melsvu atspalviu, o gerai apšviestuose šlaituose jo nėra.
Kaip rašo Space.com, A.Valantinas paaiškino, jog yra kelios priežastys, kodėl iki šiol šio Marso ekvatoriuje esančio ledo nepavyko aptikti.
„Pirma, mums reikia tokios orbitos, kuri leistų stebėti vietovę anksti ryte. Nors du Europos kosminės agentūros aparatai – „Mars Express“ ir TGO – turi tokias orbitas ir gali stebėti planetą bet kuriuo paros metu, daugelis kitų agentūrų orbitų yra sinchronizuotos su saule ir gali stebėti tik po pietų. Antra, įšalo nusėdimas susijęs su šaltesniais Marso metų laikais, todėl langas jam pastebėti dar labiau susiaurėja“, – cituojamas mokslininkas.
Tai reiškia, kad norėdama pastebėti šerkšną, komanda turėjo arba tiksliai žinoti, kur ir kada jo ieškoti, arba jiems turėjo labai pasisekti.
„Mums teko ieškoti ledo netoli ekvatoriaus atliekant kitus tyrimus, bet nesitikėjome jo pamatyti Marso ugnikalnių viršūnėse“, – Space.com cituoja A.Valantiną.
