Neandertaliečiai antropologus labai domina dėl to, kad jie labai daug ką gali papasakoti apie žmones: kas mes buvome, kuo galėjome tapti. Labai norėtųsi manyti, kad šios dvi žmogiškos rūšys gyvavo idiliškai – taikiai sugyveno tarpusavyje ir su gamta, tarsi Adomas ir Ieva rojaus soduose.
Jeigu taip būtų, galėtume manyti, kad blogosios žmogiškosios savybės – polinkis į smurtą, teritorijos apsauga, karingumas – yra ne įgimtos, bet tik pastaraisiais laikais išvystytos savybės.
Bet biologija ir paleontologija piešia kur kas niūresnį vaizdą. Tikrai ne taikų ir ne idilišką. Labai panašu, kad neandertaliečiai buvo įgudę ir labai pavojingi kariai, kuriems prilygti galėjo tik žmonių rūšies atstovai.
