„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Tai – ir higienos, ir visiško antisanitariškumo simbolis: kam jį naudojo romėnai?

Su laikais keičiasi viskas. Istorizmo principas neleidžia praeities žmonių kasdienybės vertinti pagal mūsų šių dienų standartus. Tačiau nuostabą kai kurie istorinės buities momentai tikrai kelia. Pavyzdžiui, ar galėtumėte pasakyti, kam skirtas šis nuotraukoje matomas daiktas? Jis Romos imperijos žmonėms buvo intymiai pažįstamas.
Romėniška tualetinė kempinė
Romėniška tualetinė kempinė / Creative commons iliustr.

Tai – Xylospongium. Išvertus pažodžiui – kempinė ant pagaliuko. Tai po truputį pradeda atskleisti šio daikto paskirtį. Jei kempinė būtų didesnė, o pats pagaliukas dailesnis, tai šis įrankis greičiausiai būtų skirtas maudynėms. Tokie daiktai iš tikrųjų buvo naudojami – jais buvo lengva nusitrinti nugarą ar padus. Tačiau šis Xylospongium yra visai mažas ir turi visiškai neapdirbtą pagalį, kas išduoda, jog tai – tualetinio popieriaus atitikmuo.

Xylospongium buvo naudojami, atleiskite už žodžius, užpakaliui nusivalyti. Tai buvo viešųjų tualetų (tų, kuriuose be jokių pertvarų sėdėdavo miestiečiai) įrankis, dažnai pritvirtintas virvele. Ir taip – niekas savo kempinės nesinešiodavo – šiais daiktais dalindavosi visi.

123RF.com nuotr./Romėniški tualetai Efeso mieste, dabartinėje Turkijoje
123RF.com nuotr./Romėniški tualetai Efeso mieste, dabartinėje Turkijoje

Kempinė paprastai gulėdavo vandenyje arba kokiame nors inde su vandeniu ir druska ar actu. Jei tualetas buvo labai modernus ir puikiai įrengtas – tekančio vandens lovelyje. Vanduo, kuris buvo skirtas pasirūpinti ir kempinės, ir žmogaus švara, greitai pats tapdavo užteršta pavojingų mikrobų veisykla. Galite įsivaizduoti, kokių problemų tai pridarydavo.

Romos imperijos tualetai ir taip nebuvo švarūs, o dezinfekcinių priemonių paprasčiausiai nebuvo jau vien dėl prasto supratimo apie infekcijas. Būtent dėl to šios socialinės institucijos tapdavo ligų židiniu. Dažnai tos ligos versdavo tuos tualetus lankyti ir dar dažniau, o kempinės, kuriomis buvo dalijamasi, tokios padėties nepalengvindavo. Xylospongium, beje, buvo keičiamos, dažniausiai dėl susidėvėjimo ar akivaizdžios nešvaros. Dėl to jų kotai būdavo gaminami iš paprasčiausių pagalių, o kempinės – iš pinčių (jūrų bestuburių gyvūnų).

Beje, Xylospongium mirtį yra sukėlusi ne tik dėl infekcijų. Pats Seneka yra aprašęs atvejį, kuomet vienas gladiatorius pasislėpė amfiteatro tualete ir susigrūdo tualeto kempinę sau į gerklę. Tai buvo bandymas nusižudyti ir jis buvo sėkmingas.

Tačiau paprastai Xylospongium būdavo naudojamos ne savižudybėms. Romos gyventojai tokią lazdą kišdavo per tualeto priekyje esančią skylę ir ja valydavo pasturgalį. Kaip dabar manoma, ne tiek dėl higienos ir kvapo, kaip bandydami apsaugoti šviesių togų spalvą.

Ir nereikėtų tokiu elgesio labai stebėtis. Juk Romos imperijos gyventojai ir žmonių bei gyvūnų šlapimą naudodavo buityje. Tiesiog toks buvo to meto būdas – kada nors palikuoniai ir iš mūsų keistenybių juoksis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs