Kol kas į orą neskleis jokių dulkių
Šiomis dienomis Lietuvos žiniasklaida ir įvairūs tinklalapiai ėmė rašyti apie Harvardo universiteto (JAV) mokslininkų idėją silpninti saulės spindulių poveikį ir taip kovoti su klimato kaita. Kadangi temperatūra Žemėje auga, o pastangos riboti su klimato kaita siejamas emisijas greitų rezultatų neatneš, mokslininkai sugalvojo stratosferoje paskleisti aerozolių. Šie esą atspindėtų Saulės šviesą ir šilumą, taip efektyviai sumažindami temperatūrą Žemėje.
„SCoPEx“ (angl. Stratospheric Controlled Perturbation Experiment) pavadintą projektą įgyvendinantys mokslininkai pirmiausia ketina imtis kompiuterinių simuliacijų, kurios turėtų padėti aiškiau apibrėžti galimus pavojus ir naudą. Tuomet sektų eksperimentas, kurio metu balionas su specialia įranga pakiltų į didžiulį aukštį ir ten atliktų įvairius matavimus, susijusius su cheminėmis reakcijomis.
Vienintelė priežastis, kodėl „SCoPEx“ dabar tapo didele naujiena, buvo gruodį paskelbta žinia, kad projekto įgyvendintojai rado kompaniją, kuri padės pakilti į orą. Bet net ir šis 3 mln. dolerių vertės skrydis, kuris Švedijos šiaurėje suplanuotas tik birželį ir kurį dar turi patvirtinti minėtas patarėjų komitetas, tebus baliono bandymas. Jo metu į atmosferą jokių medžiagų neplanuojama išmesti.
Iš šios naujienos mokslu nepagrįstą išvadą, kad bus temdoma Saulė, padarė net ir gerbiamas JAV verslo žurnalas „Forbes“. Jo portale publikuoto straipsnio antraštė skelbė: „Billo Gateso įmonė ketina purkšti dulkes į atmosferą Saulei blokuoti“
Sąmokslo teorijų mėgėjai Lietuvoje iškart ėmė platinti gąsdinimus – ne vien dėl to, kad bus bandoma blokuoti saulės spindulius, bet ir dėl to, kad projekte figūruoja vienas iš kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų, milijardierius, filantropas B.Gatesas. Dalindamiesi nuorodomis su skambiomis antraštėmis apie tariamą norą blokuoti Saulę jie gąsdino, kad į atmosferą norima pripurkšti dulkių ir taip užtemdyti dangų.
Sensacingos antraštės kiek iškreipė projekto „SCoPEx“ idėją. Kol kas numatoma tik surinkti šiek tiek informacijos, kurią naudodami kompiuteriai galėtų simuliuoti saulės spinduliavimo valdymą, ne įgyvendinti tai praktiškai. Daugiausia, ko kol kas norima imtis, – maždaug 20 km aukštyje ore paskleisti netoksiškų dulkių.
Remiasi mokslininkais, neigiančiais klimato kaitą
B.Gatesas yra dažnas konspiracijos teorijų herojus – jų kūrėjų manymu, verslininko filantropinė veikla tik patvirtina kėslus užvaldyti pasaulį. Štai praėjusių metų pabaigoje naujienų agentūrai „Reuters“ pranešus apie planuojamą projekto baliono skrydį, konservatyvus tinklalapis „The Western Journal“ paskelbė straipsnį, kuriame „SCoPEx“ įvertintas kaip katastrofinė grėsmė žmonijai ir akivaizdus geoinžinerijos bandymas. Panašaus turinio įrašų internete esama ir daugiau.
Jie paremti, be kita ko, ir prieš pusantrų metų britų tabloide „Daily Mail“ pasirodžiusiu straipsniu. „Planas skamba kaip mokslinė fantastika, bet po dešimtmečio tai gali būti tiesa. Kiekvieną dieną daugiau nei 800 gigantiškų orlaivių pakeltų į 12 mylių (maždaug 20 km – red. past.) aukštį virš Žemės paviršiaus milijonus tonų kreidos ir purkštų ją į stratosferą“, – tuomet gąsdino dienraštis.
Šie straipsniai ir įrašai socialiniuose tinkluose tvirtina, kad B.Gateso finansuojamas projektas tikrąja to žodžio prasme užtemdys saulę. Kartu cituojami mokslininkų įspėjimai, kad pats „SCoPEx“ gali turėti nepageidamų pasekmių.
Neseniai išplatintame pranešime spaudai Kanadoje veikianti Mokslo draugų draugija pareiškė, kad projektu rizikuojama milijonais gyvybių. Ši organizacija, be kita ko, remiasi mokslininkais, kurie tvirtina, esą nėra nepaprastos situacijos dėl klimato kaitos
Tačiau ne visi gąsdinimai yra teisingi. Tiesa apie B.Gatesą yra ta, kad jis išties yra skyręs pinigų įvairiems tyrimams, įskaitant saulės spinduliavimo valdymo studijas teoriniame lygmenyje. „SCoPEx“ yra vienas iš tokių projektų. Klaidingai teigiama, kad taip siekiama sutrikdyti pasaulinę klimato sistemą, jo tikslas yra gryna geoinžinerija, o jo vykdytojų siekis – pakeisti planetą.
Britai planavo į orą purkšti vandenį
Dar daugiau – „saulės užtemdymas“, jei kalbėtume sąmokslo teorijų puoselėtojų terminais, nėra jokia naujiena. Apie tai kalbama jau keliolika metų.
„Microsoft“ įkūrėjas dar 2007-aisiais sukūrė dotacijų tyrimams fondą FICER (Fund for Innovative Climate and Energy Research). „SCoPEx“ finansuojamas šio fondo, taip pat – Harvardo saulės geoinžinerijos tyrimų programos pinigais, kurie atkeliauja iš įvairių kitų fondų ir privačių donorų, įskaitant tą patį B.Gatesą.
Dėl šio dalyko jautrumo ir privataus finansavimo „SCoPEx“ prižiūri išorinė patarėjų komisija, kuri tvirtina didžiuosius projektus ir audituoja projekto lėšas. Jos ataskaitose paminėtas B.Gateso, kaip rėmėjo, indėlis, bet konkreti suma nenurodyta.
Jau 2012 metais buvo kalbama apie idėją dirbtinai vėsinti Žemę, į orą purškiant Saulės spindulius atspindinčius sulfatus. Tiesa, du Harvardo inžinieriai ketino eksperimentuoti JAV, Naujosios Meksikos valstijoje. Šiuo eksperimentu norėta sukurti technologiją, kuri atkartotų ugnikalnių sukeliamą efektą.
Pavyzdžiui, per išsiveržimą 1991-aisiais Pinatubo kalnas Filipinuose į stratosferą išmetė 20 mln. tonų sieros dioksido. Susidaręs miglos sluoksnis maždaug pusantrų metų atvėsino planetą puse laipsnio – iki temperatūros, buvusios priešindustriniais laikais.
Anot vieno iš tyrėjų Davido Keitho, saulės geoinžinerija galėtų būti nebrangus metodas pristabdyti klimato kaitą. Tiesa, buvo mokslininkų, kurie perspėjo, kad tai gali paveikti ir taip jau plonėjantį ozono sluoksnį, turėti nenuspėjamų ir pragaištingų pasekmių Žemės orų sistemai bei apsirūpinimui maistu. Be to, aplinkosaugininkai nuogąstavo, kad tokie eksperimentai gali sumenkinti bandymų sumažinti anglies dvideginio išmetimus svarbą.
Panašių idėjų dar anksčiau turėjo britai – balionu pakelti žarną ir 1 km aukštyje purkšti į orą vandenį. Tačiau, kilus nevyriausybininkų pasipriešinimui, projektas „Spice“ (Stratospheric Particle Injection for Climate Engineering) buvo atšauktas.
Danguje nori sukurti 8 ha ploto debesį
Pagrindinis projekto „SCoPEx“ tikslas nėra ką nors užtemdyti – mokslininkams nereikia išsiaiškinti, ar aerozoliai blokuotų saulės šviesą, tai jau patvirtinta. Iš tiesų jie norėtų išmesti į orą nedidelį kiekį (apie 1,5 kg) kalcio karbonato – paprasčiausios kreidos. Tos pačios, kuri naudojama sodininkystėje, siekiant sumažinti dirvožemio ir vandens rūgštingumą, balinant medžius, kaip šveitiklis buitinėse valymo priemonėse.
Propeleriu varomas balionas turėtų ją paskleisti ore toli šiaurėje, maždaug 20 km aukštyje, ir taip sukurti 900 m ilgio ir 90 m pločio debesį. Eksperimento metu surinkti duomenys padėtų kompiuteriams, kurie modeliuoja galimus realios geoinžinerijos pavojus. Norint tikslesnių rezultatų, mokslininkams reikia žinoti, kaip aerozoliai sąveikauja su atmosfera smulkiausių dalelių lygmenyje.
Anot „SCoPEx“ vykdytojų, tai dar nėra saulės geoinžinerija – tenorima sužinoti, kaip dalelės sąveikauja tarpusavyje ir su stratosferos oru, taip pat – su saulės ir infraraudonaisiais spinduliais. Geresnis tokių procesų supratimas padėtų atsakyti į tokius klausimus, kaip: ar įmanoma tikėtis, kad aerozoliai sulėtintų ar visai sustabdytų ozono sluoksnio plonėjimą be kitos fizinės grėsmės?
Reikia informacijos kompiuterių modeliams
Mokslininkų susirūpinimą kelia du su šiuo projektu susiję dalykai: nežinoma, kokių galima sulaukti nepageidaujamų pasekmių pasaulinei klimato sistemai, be to, baiminamasi, kad toks techninis problemos sprendimas vietoj tvarių pokyčių paskatins didesnį iškastinio kuro naudojimą.
Tačiau straipsniuose, kuriuose pateikiama klaidinanti informacija apie „SCoPEx“, dažniausiai cituojami mokslininkai ar aktyvistai, kurie kritiškai vertina Saulės spinduliavimo reguliavimą apskritai, o ne konkrečiai šitą projektą.
Pavyzdžiui, nė vienas pripažintas mokslininkas nepatvirtino, kad, 1,5 kg kreidos miltelių, paskleisti 20 km aukštyje, „sukels pragaištingą grandininę reakciją, kuri nulems klimato sumaištį rimtų sausrų ir uraganų forma ir nulems milijonus mirčių visame pasaulyje“, kaip buvo rašoma minėtame „Daily Mail“ straipsnyje.
Tokie pareiškimai perteikia dažnai reiškiamą susirūpinimą dėl geoinžinerijos apskritai. Anot „SCoPEx“ tyrėjo, Harvardo profesoriaus Franko Keutscho, jie neparemti moksliniais tyrimais ir labiau pagrįsti baime, kad geoinžinerija yra problematiškas, iškastiniam kurui palankus klimato šiltėjimo stabdymas.
Tačiau konkrečiai šio projekto tikslas yra surinkti šiek tiek duomenų apie aerozolius aukštai atmosferoje, kad kompiuteriniai moduliai galėtų analizuoti, ar geoinžinerija gali būti įgyvendinama tiksliai pagal norus, kiek Saulės geoinžinerija efektyvi ir pavojinga. Pavyzdžiui, informacija, kiek aerozoliai pakeičia stratosferos chemiją, gali leisti šiems modeliams geriau nuspėti, kiek didesnio masto geoinžinerija pakeistų ozono sluoksnį.
Siūlo bandyti išvengti Žemės „širdies operacijos“
Daugelis sąmokslo teorijų, melagienų ir vadinamųjų memų, kuriuose figūruoja B.Gatesas, teigia, esą jo filantropinę veiklą skatina jo norai, kad atsitiktų tam tikri dalykai. Kalbant apie Saulės spinduliavimo valdymą, taip nėra.
Kaip multimilijonierius sakė dar 2010 metais, jei klimatas taip pasikeis, kad geoinžinerijos jau neišvengiamai reikės, žmonija neturėtų atsidurti situacijoje, kai neturės jokių tyrimų, kurie padėtų įvairiapusiškai suprasti tokio sprendimo mechanizmo.
„Jei atsidurtum tokioje situacijoje, būtų panašu į nuolatinį persivalgymą ir tau grėstį širdies smūgis. Kur eitum? Reikėtų širdies operacijos ar panašiai, – tuomet kalbėjo B.Gatesas. – Vyksta to, kas vadinama geoinžinerija, tyrimai – tai yra įvairios technikos, kurios atidėtų atšilimą ir leistų mums „nusipirkti 20 ar 30 metų, kad imtume veikti kartu. Dabar tai tėra draudimas, tikiuosi, nereikės to daryti.
Kai kurie sako, kad nereikia draudimo, nes dėl jo aptingsi, toliau valgysi, nes žinosi, kad širdies operacija galės tave išgelbėti. Nesu tikras, kad tai protinga, atsižvelgiant į problemos svarbą, bet dabar vyksta diskusija apie geoinžineriją: ar reikėtų jos užpakalinėje kišenėje, jei reikalai pagreitėtų, arba (tvarios energijos red. past.) inovacijos vyktų lėčiau nei tikimasi?“
Tai nėra alternatyvi nuomonė. 2015-aisiais JAV Nacionalinė mokslų akademija paskelbė išsamią ataskaitą apie intervencijas į klimatą, pavyzdžiui, Saulės spinduliavimo valdymą.
„Jei pasaulis negali sumažinti išmetimų ar klimato kaitos efektai yra stipresni ar greitesni nei tikimasi, gali būti papildomų intervencijos į klimatą priemonių, apie kurias mokslininkams dar reikia geresnio supratimo, poreikis“, – pranešime spaudai buvo cituojamas Akademijos prezidentas Ralphas J. Cicerone’as.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
