Kodėl?
Norint atsakyti į klausimą „kas bus“ visų pirma reikia atsakyti į klausimą „kodėl išsivystė tokia situacija“? Oficialiai JAV žvalgybos institucijos teigia, kad „Huawei“ įranga yra nesaugi, kad įmonė gauna finansavimą iš Liaudies išsilaisvinimo armijos, kad tai yra savotiška Kinijos valdžios atšaka, kuri, esą, gali būti naudojama kaip šnipinėjimo įrankis – juk jei visų žmonių kišenėse yra po „Huawei“ telefoną, o mobiliojo ryšio tinklai pastatyti „Huawei“ įrangos pagrindu, tai rinkti informaciją apie juos yra paprasta, tiesa?
Ne visai. Plačiau apie tai jau buvo rašyta praėjusiais metais, kai JAV žvalgybos institucijos paskelbė savo garsųjį patarimą nenaudoti „Huawei“ įrangos. Anuomet technologijų ekspertai nurodė, kad ryšio tinkluose „Huawei“ įranga sudaro tik vieną grandį technologijų grandinėse ir kad paslėpti informacijos nutekėjimą iš tokios įrangos į Kiniją būtų nelabai įmanoma.
O bet koks užfiksuotas ir patvirtintas informacijos nutekėjimas, bet kokia tariamo šnipinėjimo klaida sukeltų nepataisomą žalą įmonei, kurios metinės pajamos viršija 100 mlrd. JAV dolerių. Dėl garsių JAV žvalgybos institucijų pareiškimų viso pasaulio kibernetinio saugumo bendruomenė kinus stebi tarsi per padidinimo stiklą. Bet įrodymų, kad „Huawei“ yra kišeninis arba ištisas valstybes apraizgęs telekomunikacijos tinklų šnipas kaip nėra, taip nėra.
Įrodymų, kad „Huawei“ yra tikra kibernetinio saugumo grėsmė, neskelbia ir amerikiečiai – viskas, kuo dabar viešai grindžiamas nusistatymas prieš „Huawei“ yra įmonės steigėjo ryšiai su Kinijos Liaudies išsilaisvinimo kariuomene, finansavimas iš Liaudies išsilaisvinimo kariuomenės (taip, tai rimta, bet nėra paskelbta, apie kokio dydžio sumas yra kalbama), JAV sankcijų Iranui sąlygų pažeidimai (į „Huawei“ telefonus diegiama JAV įmonės programinė įranga, vadinasi, jais negali būti prekiaujama Irane) ir komercinių-technologinių paslapčių vagystė („Huawei“ kaltinama iš JAV operatoriaus „T-Mobile“ pavogusi telefono atsparumą tikrinančio roboto technologiją).
Tačiau vargu, ar sutapimu galima vadinti tai, kad pastaruoju metu tarp JAV ir Kinijos kilo didelė įtampa tarptautinės prekybos srityje, o derybos kol kas yra visiškai nevaisingos, todėl kol kas abi šalys keičiasi tik pareiškimais apie didinamus muitus vienoms arba kitoms prekėms ir kliūtimis verslui. Šiame kontekste kirsti per pakinklius vienai iš stipriausių, žinomiausių Kinijos įmonių atrodo kaip būdas įgyti svertą kituose derybų tarp JAV ir Kinijos etapuose.
Kas nutiks vartotojams?
Pradėkime nuo išmaniųjų telefonų. „Android“ operacinė sistema išmaniųjų telefonų pasaulyje dominuoja. „Statcounter GlobalStats“ nurodo, kad 2019 m. balandį šios sistemos telefonais naudojosi net 75,22 proc. visų išmaniųjų telefonų naudotojų. Iš esmės – monopolis, kuriam šiokią tokią atsvarą gali pasiūlyti nebent „Apple“, kurios mobiliojo operacinė sistema – „iOS“ – tais pačiais statistiniais duomenimis užima 22,76 proc. pasaulinės išmaniųjų įrenginių rinkos.
„Huawei“ – turbūt vienintelis iš tiesų svarbus išmaniųjų telefonų gamintojas pasaulyje, kuris galėjo džiaugtis išmaniųjų telefonų pardavimo tendencijomis. „Counterpoint Market Monitor“ duomenimis, Kinijos įmonės išmaniųjų telefonų dalis pasaulinėje rinkoje per 2018 metus pirmą kartą pasiekė 17 procentų. Ir dabar JAV paskelbė, kad šeštadalį visų pasaulio išmaniųjų telefonų pagaminusi įmonė nebegalės palaikyti verslo ryšių su „Google“, kuri gamina „Android“.
Gali būti, kad dėl „Android“ sistemos išsaugojimo „Huawei“ telefonuose kinai turės pasiaukoti ir pradėti važinėti „Corvette“ automobiliais ir „Harley Davidson“ motociklais, o „Oreo“ sausainius užgerti didesniais „Coca-Cola“ ir „Pepsi“ kiekiais.
Viskas? Krachas? „Huawei“ teks uždaryti savo gamyklas ir išsivaikščioti po namus, palikus telefonų pirkėjus ant ledo, be įrenginių atnaujinimo, priežiūros ir garantinio aptarnavimo? Vargu. Tokios situacijos precedentų esama. Labai panašios problemos buvo ištikę kitą Kinijos įmonę ZTE – kadaise labai lygiavertę „Huawei“ konkurentę. Jie į JAV juoduosius sąrašus pateko dėl to, kad ne tik pažeidė sankcijų Iranui taisykles, bet ir susitarimą, kuris buvo sudarytas po to, kai jie buvo pagauti pardavinėjantys savo telefonus iraniečiams. Antras susitarimas jiems kainavo daugiau nei milijardą JAV dolerių ir priverstinai į ZTE valdybą įtaisytus amerikiečius, kurie akylai stebi, kad Irano nepasiektų nė vienas ZTE telefonas su „Android“ operacine sistema ar „Qualcomm“ procesoriumi.
Taigi, situacijos sprendimo variantų yra keletas.
Pirmas variantas
Pirmas – liūdnasis – kad JAV ir „Huawei“ priešprieša niekur, už jokius milijardus ir po jokių tarptautinių derybų tarp JAV ir Kinijos vyriausybių nedings.
Anot naujausio „Huawei“ komentaro, įmonė reikšmingai prisidėjo prie „Android“ sistemos vystymo ir platinimo visame pasaulyje ir, kaip vienas iš svarbiausių pasaulinių „Android“ partnerių, artimai bendradarbiauja su šios operacinės sistemos atvirojo kodo platforma, kūrė ekosistemą, kuri teikia naudą ir privatiems, ir verslo vartotojams. Komentare nurodoma, kad „Huawei“ ir toliau tieks saugumo naujinius ir paslaugas visiems jau dabar egzistuojantiems „Huawei“ bei „Honor“ telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. O taip pat „Huawei“ pasižadėjo ir toliau vystyti saugią ir tvarią programinės įrangos ekosistemą, kuri teiktų geriausią vartotojo patirtį pasaulyje.
Esamus „Huawei“ įrenginių vartotojus ramina ir „Google“. „Atsakant į „Huawei“ naudotojų klausimus apie mūsų veiksmus laikantis naujausių JAV Vyriausybės sprendimų: užtikriname, kad nors laikysimės visų vyriausybės reikalavimų, tokios paslaugos, kaip „Google Play“ ir „Google Play Protect“ vartotojų „Huawei“ įrenginiuose veiks ir toliau“, – rašoma įmonės komentare.
Taigi, iš šių komentarų galima spręsti, kad esamiems „Huawei“ telefonų naudotojams iš esmės nesikeis niekas: saugumo naujiniai bus, „Google“ paslaugos ir ateityje veiks taip, kaip veikė iki šiol. Daug įdomesnis klausimas – kas bus su ateities „Huawei“ ir „Honor“ telefonais.
Rytoj, gegužės 21 dieną, kaip tik vyks „Honor 20“ išmaniųjų telefonų serijos pristatymas – bent dalis jų jau yra sandėliuose, todėl galima neabejoti, kad jie dar išvengs amerikietiškų sankcijų plentvolio, tačiau ką nors pasakyti apie tai, kas bus su pilnu pajėgumu veikiančia šių telefonų gamybos linija, yra sunku. Neabejotina, kad daugiau informacijos apie tai sulauksime rytoj.
Nors oficialiai šios temos buvo vengiama, sklinda rimto pagrindo turinčios kalbos, kad „Huawei“ jau apie septynerius metus ruošėsi „planui B“ ir sukūrė savo operacinę sistemą. Tiesa, šio plano sėkme tikėti labai sunku. Nepaisant to, kad „Huawei“ užima 17 proc. išmaniųjų telefonų rinkos, ragus savos mobiliosios operacinės sistemos kūrimo srityje jau nusilaužė ir „Samsung“, ir „Microsoft“. Jei „Huawei“ bus privesti vykdyti savo „Planą B“, tuomet viskas priklausys nuo suderinamumo su „Android“ ekosistema: suderinamumo nebus – nebus nei programėlių kūrėjų, nei vartotojų, nei sėkmės. Bet, jei šio plano pagrindas, kaip kad savo komentare užsimena „Huawei“, bus „Android“ atvirojo kodo platforma, tuomet kinai gali sausi išlipti iš balos.
Antras variantas
Antras situacijos išsisprendimo variantas – sprendimas, analogiškas ZTE. Bauda, amerikiečiai valdybos nariai ir griežta priežiūra. Tokiu atveju galima būtų netgi spekuliuoti, kad „Huawei“ taptų ne Kinijos šnipinėjimo įrankiu Jungtinėse Valstijose, o JAV šnipinėjimo įrankiu Kinijoje. Bet už tai vartotojai liktų patenkinti: pokyčių nebūtų daug.
Kita vertus, motyvacijos sutikti su tokiu JAV spaudimu „Huawei“ tiesiog neturi: jie, skirtingai nei ZTE, patys gamina savo procesorius „Kirin“ ir nėra priklausomi nuo JAV įmonės „Qualcomm“, jie jau turi operacinę sistemą, kuria gali bandyti pakeisti „Android“, jų fotokamerų sistemų kūrimo partneriai yra iš Vokietijos, o jutiklius gamina Japonijos kompanija.
Trečias variantas
Trečias variantas – „Huawei“ likimas bus sprendžiamas prie tarpvyriausybinių derybų stalo. Gali būti, kad dėl „Android“ sistemos išsaugojimo „Huawei“ telefonuose kinai turės pasiaukoti ir pradėti važinėti „Corvette“ automobiliais ir „Harley Davidson“ motociklais, o „Oreo“ sausainius užgerti didesniais „Coca-Cola“ ir „Pepsi“ kiekiais.
