Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos kosmoso sektorius yra vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje. Jo vertė viršija 300 milijardų eurų, jis kasmet užtikrintai auga beveik 7 procentais.
„Kosmosas tampa viena prioritetinių sričių Europoje ir tai puikiai iliustruoja Europos kosmoso programa, kurioje numatytos milžiniškos investicijos į sektorių. Lietuvai svarbu nebūti pasyvia šios transformacijos stebėtoja, todėl parengėme koncepciją, kuri padės Lietuvai tapti tarptautinio lygio moksliniais tyrimais ir pažangiosiomis technologijomis sukurtų kosmoso srities paslaugų, gaminių ir technologijų tiekėja bei naudotoja“, – sakė A.Armonaitė.
Jos teigimu, kosmoso sektoriaus plėtra bus naudinga ne tik verslui, bet ir visuomenei bei viešajam sektoriui. Kosmoso technologijos jau dabar pritaikomos aplinkosaugoje, miestų planavime, lazerių sektoriuje, gynybos bei saugumo stiprinime, taip pat naudojamos tokiems produktams kaip klausos aparatai ar kūdikių mišinukai.
„Daug kas mūsų nesupranta ir galvoja kad mes esame truputėlį pakvaišę dėl to, kad dirbame su kosmosu, nes kokios čia dar kosmoso technologijos tokioje nedidelėje šalyje. Bet tie žmonės labai labai klysta“, – renginyje komentavo A.Armonaitė.
Dideli planai
Planuose numatytas visuomenės informuotumo didinimas apie kosmoso veiklų ekonominę ir socialinę naudą, kosmoso srities mokslinių tyrimų ir eksperimentų plėtra, Lietuvos kosmoso politikos formavimo ir įgyvendinimo pajėgumų stiprinimas, tarptautinio Lietuvių bendradarbiavimo kosmoso srityje plėtra, kosmoso švietimo sistemos tobulinimas bei verslo skatinimas.
Taip pat numatyta kad kosmoso sektorius 2027 metais sukurs 1 proc. šalies BVP.
„Tai yra įmanoma. Šiandien šis sektorius sudaro 0,1 proc. BVP, tačiau mes turime ambiciją, kad iki 2027 metų jis galėtų pasiekti 1 proc. šalies BVP“, – sakė A.Armonaitė.
Pasak ministrės, planų rimtumą parodo ir tai, kad per rekordiškai trumpą laiką – du mėnesius – šalis prisijungė prie Europos kosmoso agentūros.
„Negaliu atskleisti detalių, tačiau, pavyzdžiui, į Europos kosmoso agentūros (EKA) skelbtą astronautų atranką per du mėnesius aplikavo 80 lietuvių – rekordiškai daug. Dalis jų praėjo į tolesnius etapus, o kaip viskas bus, paaiškės iki metų pabaigos“, – sakė A.Armonaitė.
Anot ministrės, resursai nėra kliūtis, o greitu metu Lietuvoje taip pat turėtų atsidaryti EKA verslo inkubavimo centras.
„Be abejonės, augant rinkai bus reikalingos dideznės investicijos, tačiau manau, kad jos yra ganėtinai prasmingos“, – komentavo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.
Jos teigimu, viena iš didžiausių kliūčių kosmoso sektoriaus plėtrai buvo Lietuvos verslams neprieinamos EKA siūlomos programos ir finansavimo galimybės.
Šiuo metu Lietuva moka 3 mln. eurų nario mokestį Europos kosmoso agentūrai. „Tai nėra investicija, kur tiesiog paimamas ir padaromas pavedimas. Ji sugrįžta per programas“, – teigė A.Armonaitė.
Po 5 startuolius per metus
Pristatymo metu ne kartą buvo paminėtas ir startuolių vaidmuo.
„Kartais svajonės pildosi labai greitai. Matyt, vienas iš mūsų svajonės išsipildymų galėtų būti įmonė „NanoAvionics“, kuri nesenai sudarė sėkmingą sandorį“, – komentavo ministrė.
15min primena, kad liepos mėnesio pradžioje Norvegijos technologijų bendrovė „Kongsberg Defence & Aerospace“ („KONGSBERG“) sudarė susitarimą dėl Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjo „NanoAvionics“ įsigijimo. Jam įsigaliojus, Skandinavijos įmonei nuo šiol priklausys 77 proc. „NanoAvionics“ akcijų. Šalys bendru nutarimu įmonę įvertino 65 mln. eurų.
„NanoAvionics“ yra viena didžiausių mažuosius palydovus kuriančių įmonių pasaulyje. Šiuo metu įmonė pagamina daugiau nei 20 mažųjų palydovų per metus, o 2025 m. tikimasi šį skaičių išauginti iki 120.
Planuojama, kad iki 2027 metų Lietuvoje bus 25 startuoliais daugiau – t.y. po 5 naujus kosmoso technologijų startuolius per metus.
Verslas laukė šios galimybės
Visorių informacinių technologijų parko vadovas, Kosmoso technologijų klasterio koordinatorius Saulius Arelis spaudos konferencijos metu išreiškė palaikymą
„Verslas laukė tokios programos, koncepcijos, kuri palaikytų jo plėtrą. Kosmoso technologijos yra vienas pelningiausių verslų, skaičiuojama, kad 1 investuotas euras sukuria apie 10 eurų apyvartos. Tai yra didelė pridėtinė vertė, dideli mokesčiai valstybei“, – komentavo S.Arelis.
Jo teigimu, pasauliniame kontekste Lietuva yra itin patraukli, o ilgalaikis tikslas yra užsiauginti po dar 5 įmones per metus.
„Visi technologiniai sektoriai jums pasakytų tą patį – norim daugiau gerų inžinierių. Jų tikrai trūksta“, – pagrindinę kliūtį verslo plėtrai įvardijo vadovas.
„Investuojant į inovacijas pirmiausia svarbu investuoti į inovatorius“, – pritarė ministrė.
