Analizuodama DI technologijų atsiradimą, E.Kijevič akcentuoja, kad tai savaime nėra blogis, greičiau natūralus žmonijos raidos etapas, kuomet protingėjant žmonėms atrandami vis tobulesni įrankiai.
Tačiau be įrankių, itin svarbu yra neapleisti emocinio bei dvasinio tobulėjimo aspektų, kurie ir skiria žmoniją nuo beprotišku greičiu tobulėjančių technologijų.
„Dirbtinis intelektas, be abejo, turi savo privalumų, ir tai yra šaunu, kad jis vystosi. Mums, žmonėms, tai padeda susidoroti su tam tikrais uždaviniais ir iššūkiais. Tačiau mes nesame tik intelektualios būtybės – mums svarbu ir emocinis, ir dvasinis intelektas.
Tai, kaip mes jaučiame, kaip mes bendraujame, kaip mes sprendžiame savo vidinius konfliktus, yra esminiai mūsų gyvenimo aspektai. Ir čia kyla pavojus, kad dirbtinis intelektas, nors ir padeda valdyti žinias ir efektyvumą, negalės pakeisti tikrojo gyvenimo patyrimų, mūsų emocijų ir išgyvenimų.
Emocinis intelektas (EQ) yra gebėjimas atpažinti ir valdyti savo bei kitų emocijas. Ši savybė tampa vis svarbesnė tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbo aplinkoje. Tačiau kartu su emociniu intelektu pradedama vis daugiau kalbėti apie dvasinį intelektą (SQ), kuris apima gilesnį savęs pažinimą ir prasmės gyvenime ieškojimą.
DI eroje mūsų poreikis šiems dalykams turėtų dar labiau išaugti. Tačiau tai gali tapti tikru iššūkiu žmonėms, kurie nedirba su savimi ir kurie nesiruošia to daryti.
Žmonės turi išmokti naudotis DI kaip įrankiu, bet neprarasti to, kas daro mus unikaliais.
Ypatingai dabar, matant, kad jauni žmonės turi labai mažai progų ugdyti socialinius įgūdžius – DI jų dar labiau sumažins, įtrauks žmonės į režimą, discipliną, tačiau neatstos gyvo bendravimo. Technologijos išties tą atima“, – įspėja ekspertė.
Pasak specialistės, dvasinis intelektas padeda žmogui suprasti, kad jis yra daugiau nei tik fizinis kūnas ar emocijos. Tai įtraukia savęs vertinimą, gyvenimo prasmės paieškas ir gebėjimą matyti platesnį kontekstą tiek savyje, tiek kituose. Toks intelektas yra būtinas lyderiams, kurie nori įkvėpti savo komandas ir pasiekti ilgalaikių tikslų.
Sąmoningumo era
E.Kijevič akcentuoja, kad per pastaruosius 15-20 metų dvasinis intelektas tapo vis populiaresne tema. Tai nebe tik tam tikros grupės idėja – dabar žmonės visame pasaulyje ieško gilesnių atsakymų ir saviugdos metodų.
„Tai yra geras ženklas, nes dirbtinis intelektas negali atsakyti į mūsų gyvenimo prasmės klausimus. Tuo tarpu savęs pažinimas ir darbas su savo emocijomis yra kelias, kurio niekas ir niekas negali mums pakeisti. Tai natūralus augimo procesas – kaip vystosi technologijos, taip ir mes turime neapleisti savęs, užsiimti saviugda ir nesustoti augti.
Aš net pasakyčiau, kad dvasinis intelektas gal nelabai tiksli sąvoka, galbūt tiksliau būtų pasakyti dvasinė inteligencija, tai apie žmones, kurie moka matyti plačiau, įžvelgti galimybes, aplinkinių bei organizacijos potencialą. Suprasti savo ir kitų emocijas yra labai svarbu.
Dabar daugelis žmonių yra nelaimingi, net turėdami viską, tai dėl to, kad jie neskiria dėmesio egzistenciniams klausimams, esminiams patyrimams. Pasakyčiau, kad tai yra tarsi dvasinis raumuo, kurį reikia nuolat treniruoti, neleisti jam nunykti“, – apie šiuolaikinius iššūkius kalba psichoterapeutė.
E.Kijevič įžvelgia nemažai pavojingų tendencijų, pavyzdžiui tai, kad žmonės dabar vis mažiau linkę kurti šeimas, gimdyti vaikus – ekonomiškai pažengusiose šalyse individai tiesiog nesijaučia būtini vieni kitiems.
Psichoterapeutė akcentuoja, kad tuomet vienatvė tampa sunkiai išvengiama, o tuo pačiu – dar labiau kankinanti. Norint jos išvengti žmonės atranda vis didesnį poreikį ieškoti gilesnių atsakymų ir atsiverti dvasiniams klausimams.
Svarbus balansas
DI era kelia nemažai klausimų, susijusių su žmonijos ateitimi. Ar pavyks išlaikyti emocinį ryšį ir kūrybiškumą? Ar technologijos taps priemone, skatinančia žmones tobulėti, ar kliūtimi, mažinančia pasitikėjimą savimi?
E.Kijevič teigimu, atsakymas slypi balanse. Žmonės turi išmokti naudotis DI kaip įrankiu, bet neprarasti to, kas daro mus unikaliais: kūrybiškumo, empatijos ir gebėjimo svajoti. Tik suradus harmoniją tarp technologijų ir žmogiškumo, galima pasiekti tikrąjį progresą.
„Jei pradėsime per daug pasitikėti dirbtiniu intelektu, galime pamiršti, kas mes esame ir ką galime kurti. Tai gali turėti įtakos ne tik mūsų kasdieniam gyvenimui, bet ir ateičiai, kai dirbtinis intelektas taps dar labiau integruotas į mūsų gyvenimus – netgi medicinoje, švietime ir kasdieniame gyvenime. Mūsų atsakomybė yra išlaikyti pusiausvyrą ir nepamiršti, kad mes esame žmonės, galintys kurti ir jausti“, – įspėja verslo psichologijos specialistė.
Itin svarbiu akcentu specialistė vadina vadovų kompetencijų ugdymą.
„Vadovai, kurie ugdo dvasinį intelektą, gali geriau motyvuoti komandas, spręsti konfliktus ir įkvėpti savo darbuotojus. Svarbu ne tik gebėti valdyti technologijas, bet ir suvokti savo emocijas bei stiprinti santykius, tiek darbo kolektyve, tiek asmeniniame gyvenime. Vadovas, kuris spinduliuoja ramybę ir pasitikėjimą, natūraliai tampa ne vadovais, o lyderiais“, – įsitikinusi ekspertė.
E.Kijevič atkreipia dėmesį, kad dvasinis intelektas nėra įgimta savybė – jį galima lavinti.
„Galima išmokti savęs pažinimo, streso valdymo, konfliktų sprendimo. Galima net išmokti įkvėpti komandą, motyvuoti organizacijas. Ateitis priklauso tiems, kurie sugebės atrasti balansą tarp
išmintingo DI išnaudojimo ir emocinių kompetencijų auginimo. Verslui naudinga ugdyti vadovų dvasinę inteligenciją“, – pabrėžia pašnekovė.
