„Falling Walls“ (angl. Griūvančios sienos) konferencijos pavadinimas turi simbolinę reikšmę, mat pati konferencija sutampa su Berlyno sienos griūties metinėmis (1989 m. lapkričio 9 d.). Renginio metu pristatomi ir apdovanojimi įvairių sričių tarptautinių mokslininkų tiriamieji darbai, o kai kurie ekspertai šį renginį apibūdina kaip „didžiausių šių laikų protų“ susibūrimą.
Šiais metais konferencijoje itin didelis dėmesys buvo skirtas pasaulį šio metu kankinančioms problemoms – plastiko taršai, socialiniui mobilumui bei klimato kaitai. Be mokslinių tyrimų nevengta ir kitų temų, pavyzdžiui – Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Trečiadienio rytą pagrindiniame konferencijos renginyje atidarymo žodį taręs „Founding Walls Foundation“ įkūrėjas Sebastianas Turneris negailėjo kritikos ne tik Rusijai, bet ir tarptautinei mokslo bendruomenei.
„Berlyno siena nugriauta taikiai, tuo metu nebuvo nušautas ir nenukentėjo nė vienas žmogus. Daugybė žmonių, daugybė tautų pagaliau galėjo laisvai naudotis savo teisėmis. Vladimiras Putinas negalėjo su tuo susitaikyti. Tačiau prieš kalbėdami apie jį, turėtume pakalbėti apie save <...>. Kyla paprastas klausimas – kaip mes galėjome būti tokie neišmanėliai? Ir kaip mes apskritai savo neišmanymą galėjome vadint tolerancija? Visi įrodymai buvo prieinami, mums reikėjo tik klausytis savo draugų ir kaimynų Rytų Europoje“, – kalbėjo S.Turneris.
Kyla paprastas klausimas – kaip mes galėjome būti tokie neišmanėliai? Ir kaip mes apskritai savo neišmanymą galėjome vadint tolerancija?
Kalboje paminėta kritika ir patiems mokslininkams bei žiniasklaidos priemonėms – už per mažą aktyvumą kalbant apie problemas iki karo pradžios.
„Nepateisinama tai, kad mes nesiklausėme. Taigi, pradėkime pagaliau klausytis dabar“, – atidarymo kalbą, kuria palydėjo stovinčios ovacijos, užbaigė S.Turneris.
Tuo tarpu Kateryna Terletska, Ukrainos jaunesnioji mokslų akademijos darbuotoja, pristatymo metu pabrėžė didelę karo žalą švietimo srityje.
„Būdama čia jaučiuosi kaip už sienos. Bet tai ne Berlyno siena, o kita – Europos viduryje, daranti atskirtį tarp žinių ir neišmanymo, laisvės ir vergovės“, – teigė K.Terletska.
Pristatymo metu mokslininkė pabrėžė, kad per 250 karo Ukrainoje dienas buvo sunaikintos 313 mokyklos, vienaip ar kitaip suniokotos 2295 mokslo institucijos, sužaloti 810 vaikų, o dar 425 vaikų gyvybės – atimtos.
„Karas tapo mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau mes nesustojame kovoti ir darome tai su jūsų pagalba. Nuo visų ukrainiečių – ačiū už jūsų pagalbą. Mes ją jaučiame ir nesustosime kovoti“, – teigė K.Terletska.
Mokslininkus, sukūrusius naujausius „Falling Walls“ mokslo projektus, nominavo pirmaujantys mokslininkai ir akademinės institucijos, mokslinių tyrimų organizacijos, valstybiniai ir privatūs mokslinių tyrimų centrai, universitetai, įmonės, fondai ir pavieniai asmenys.
Gyvybės mokslų srityje laimėjo Marcus Mall – Charité už cistinės fibrozės gydymą, kurio efektyvumas siekė 90 proc.
Fizinių mokslų srityje – Nathalie Picqué už naujos kartos interferometrą, kuris gali būti naudojamas spektroskopijoje ir holografijoje.
Inžinerijos ir technologijų srityje laimėjo Ting Xu už metodą skaidyti plastiką naudojant fermentus.
Sunil Amrith už darbą aplinkosaugos teisingumo srityje buvo nominuota socialinių ir humanitarinių mokslų metų proveržiu.
Meno ir mokslo kategorijoje triumfavo Monika Seyfried, Cyrus Clarke ir Jeff Nivala Už interaktyvią neigiamo anglies dioksido kiekio duomenų infrastruktūros instaliaciją.
Ateities mokymosi kategorijoje laimėjo Aline Sara už „NaTakallam“ platformą, kuri siūlo skaitmenines kalbų paslaugas, pavyzdžiui, kalbų pamokas, vertimus raštu, virtualų vertimą žodžiu ir kultūrinius mainus, o šias paslaugas atlieka pabėgėliai.
Mokslo ir inovacijų vadybos kategorijoje laimėjo aktorius Robert Downey Jr. ir Rachel Kropa bei jų įkurta „Footprint Coalition Science Engine“ organizacija, palengvinanti finansavimo galimybes aplinkos apsaugos tyrimams.
