Kaip ir žmonės, organinės molekulės gali būti „kairiarankės“ ir „dešiniarankės“, tik pastarųjų atveju tai vadinama chiraline konfigūracija L arba D. Dauguma molekulių Žemėje yra „kairiarankės“, bet mokslininkai nežino, kodėl.
Neseniai tarpžvaigždinėje erdvėje atrasta molekulė yra sudėtingiausia, kada nors rasta už mūsų Saulės sistemos ribų, ir pirmoji chiralinė molekulė, aptikta tarpžvaigždinėje erdvėje.
Tai „novatoriškas šuolis į priekį“ siekiant suprasti, „kaip Visatoje yra sudarytos prebiotinės molekulės ir kaip jos gali veikti gyvybės kilmę“, – sakė chemikas Brettas McGuire'as iš Šarlotsvilio Virdžinijoje, vienas tyrimo autorių.
Mokslininkai yra radę chiralinių molekulių meteorituose Žemėje ir kometose mūsų Saulės sistemoje, bet niekada anksčiau jų nebuvo radę tarpžvaigždinėje erdvėje.
Atrastoji molekulė, propileno oksidas, buvo aptikta „netoli mūsų galaktikos centro, didžiuliame žvaigždę formuojančiame dulkių ir dujų debesyje“, sakoma Nacionalinės radioastronomijos observatorijos (NRAO) pareiškime.
Mokslininkai molekulę aptiko itin jautriu radioteleskopu. Savo tyrimo išvadas jie šią savaitę pateikė per Amerikos astronomų draugijos susitikimą San Diege Kalifornijoje ir paskelbė straipsnį žurnale „Science“.
Įgydamos asimetrišką, kairiojo arba dešiniojo sukimo konfigūraciją, molekulės įgyja biologinį pranašumą, nes toks pavidalas sudaro sąlygas formuoti sudėtingesnes struktūras.
„Propileno oksidas yra tarp sudėtingiausių ir struktūriškai painiausių molekulių, atrastų kosmose, – sakė doktorantas Brandonas Carrollas iš Kalifornijos technologijos instituto. – Šios molekulės aptikimas atveria duris tolesniems eksperimentams, siekiant nustatyti, kaip ir kur atsiranda molekulių chirališkumas.“
Tam tikros biomolekulės, tokios kaip amino rūgštys, iš kurių yra sudaryti baltymai, yra išimtinai „kairiarankės“, o kai kurie angliavandeniai, tarp jų – ir tie, kurie sudaro DNR, yra „dešiniarankiai“.
Molekulių chirališkumo kilmė tebėra paslaptis, bet mokslininkai viliasi, kad minimas atradimas tarpžvaigždinėje erdvėje galės pagaliau atskleisti šią paslaptį – paaiškindamas, kokie ingredientai sudarė mūsų Saulės sistemos pamatą.
Mokslininkai kosminėje erdvėje rado daugiau kaip 180 molekulių, kurios kleidžia tam tikrą vibraciją, fiksuojamą radioteleskopais.
Didesnių, sudėtingesnių molekulių vibracijos schemos sudėtingesnės, todėl jas sunkiau identifikuoti.
Mokslininkai viliasi, kad jei galės suprasti kosmose rasto propileno oksido chirališkumą, galės geriau suprasti ir chiralines molekules Žemėje.
Minima studija, „Prebiotic Interstellar Molecular Survey“, yra dalis beveik dešimtmetį trunkančio tyrimo, kurį vykdo Vakarų Virdžinijoje įsikūrusi NRAO, priklausanti JAV vyriausybinei fundamentaliųjų mokslų agentūrai „National Science Foundation“.