O kol amerikiečiai kovoja, britai pokštauja – jie rado alternatyvą brangiam interneto paslaugų teikėjų laidui: paprasčiausią šlapią virvę.
Tinklo technikų bendruomenėje jau senokai sklando pokštas, kad plačiajuosčio interneto ryšį galima užmegzti bet kuo ir tarp bet ko – netgi dvi skardines sujungiant šlapia virve. Paaiškėjo, kad tai visai ne pokštas – galbūt humorą ne taip supratęs, o gal kaip tik linksmų plaučių vyrukas, dirbantis britų interneto paslaugų teikimo bendrovėje „Andrews & Arnold“, iš tiesų sujungti įrenginius interneto ryšiu per šlapią virvelę.
Plačiajuostis ryšys – tai ganėtinai bendras terminas, apibūdinantis praktiškai bet kokio technologinio pagrindo didelės spartos interneto prieigą. Tad plačiajuosčiam internetui priskiriamas ir optinio pluošto ryšys, kuriuo duomenys keliauja per optinius laidus ir palydovus. Bet kai kuriose šalyse vis dar populiariausia plačiajuosčiam ryšiui priskiriama internete forma yra ADSL – asimetrinė skaitmeninė ryšio linija, kompiuterį su internetu sujungianti per telefono laidą.
Paprastai plačiajuostis internetas perduodamas laidais, pagamintais iš laidžios medžiagos (dažniausiai vario). Tačiau „Andrews & Arnold“ kaip laidžią medžiagą panaudojo 2 metrų ilgio virvę, suvilgytą druskos tirpalu (jis laidesnis elektrai už gryną vandenį). Šios virvės galus susegė mažomis elektrinėmis žnyplėmis ir per visą šią sistemą sugebėjo įjungti internetą.
Kaip rašo BBC, šis planas suveikė, nes „iš tiesų internetas yra ne elektros srovė“. Virvelė šiuo atveju veikė kaip kelrodis elektromagnetinei bangai – signalui, pernešančiam duomenis plačiajuosčiame internete – o terpė, kuria vyksta perdavimas nėra tokia jau svarbi.
Tai – toli gražu ne pirmas kartas, kai prie interneto buvo jungiamasi išradingu būdu. Pavyzdžiui, 100 Mbps spartos ryšį buvo pavykę užmegzti per spygliuotą vielą, studentai demonstravo interneto protokolo veikimą naudojant bongo būgnus. Ryšys buvo užmegztas netgi naudojant balandžius.
Anot „Andrews & Arnold“ tinklaraščio įrašo, virvinis internetas sugebėjo pasiekti 3,5 Mbps atsisiuntimo greitį. Tai, žinoma, yra kur kas mažiau, nei šiais laikais įprasta standartiniams namų interneto planams, tačiau rezultatas yra visai neblogas vertinant, kad jis vyksta naudojant tokias nestandartines priemones. Duomenų išsiuntimo greitis buvo gerokai mažesnis – vos apie 0,067 Mbps.
„Kiek mums žinoma, šiai technologijai komercinio potencialo nėra. Bet sugebėjome parodyti, koks adaptyvus yra ADSL ryšys. Tai gali būti svarbu kuomet kalbama apie prastesnės kokybės linijas su blogomis (ar netgi nesujungtomis) jungtimis – jos net ir tokiu atveju sugeba palaikyti kažkokio lygio plačiajuostį ryšį“, – BBC sakė bendrovės vadovas Adrianas Kennardas.
