„Web Summit“ yra globali konferencija, kurios dydį net suvokti sunku: į Portugalijos sostinėje vykusį renginį gyvai susirinko apie 42 tūkst. dalyvių, tarp kurių daugiausiai buvo IT sektoriaus atstovų. Įdomus faktas – daugiau nei pusę visų konferencijos dalyvių sudarė merginos ir moterys iš 128 šalių.
Tarp daugiau nei 21 tūkst. IT sektoriuje dirbančių moterų iš viso pasaulio „Web Summit“ dalyvavo ir kaip niekad gausus lietuvių desantas. Iš kai kurių Lietuvos įmonių IT specialistės į vieną svarbiausių metinių renginių vyko dešimtimis, taip pasinaudodamos galimybe iš pirmų lūpų išgirsti karščiausias IT rinkos tendencijas, sužinoti apie naujausias technologijas ir užmegzti naudingus kontaktus.
Kelios konferencijos dalyvės pasidalino dar šviežiais įspūdžiais iš grandiozinio renginio.
Buhaltere Amsterdame, gyvenimas N. Zelandijoje, o atrado save IT
Zitą Purickienę, duomenų sprendimų bendrovės „Exacaster“ produkto vadovę, „Web Summit“ konferencijoje išvydus tiek daug moterų ištiko malonus šokas. Vien iš „Exacaster“ konferencijoje dalyvavo trylika IT specialisčių, kurios į konferenciją išvyko pasinaudodamos įmonės profesinio tobulėjimo programa.
„Kas mane tikrai sužavėjo ir įkvėpė, tai pranešėjų pozicijos: technologijų vadovė, rinkodaros vadovė, verslo partnerė. Moterys ne tik užima aukščiausias pozicijas įmonėse, bet ir tuos verslus kuria”, – dalinosi įspūdžiais Zita, kuri pati, beje, IT srityje atsidūrė atsitiktinai: pradėjo karjerą kaip rinkodaros specialistė, bet susipažinusi su skaitmenine reklama, interneto svetainių kūrimu IT sritimi susižavėjo taip, kad netrukus visiškai į ją pasinėrė ir kitur savęs nebeįsivaizduoja.
Kolegei pritarė ir dar viena „Web Summit“ dalyvė Simona Anankaitė, „Exacaster“ duomenų analitikė: „Dalyvauti renginyje, kuris pritraukė 42 tūkst. dalyvių, iš kurių daugiau nei pusę sudarė moterys, buvo nepakartojamas. Gera suvokti, kad pasaulyje yra tiek daug technologijomis besidominčių žmonių ir kad nemaža dalis jų – moterys. Konferencijoje buvo pabrėžiama, jog būtent žmonių įvairovė nepaisant lyties, amžiaus ar rasės ir yra raktas į sėkmę versle“, – pastebi mergina.
Simonos kelias į IT pasaulį taip pat įdomus. Ji sako ilgai negalėjusi apsispręsti, kokią profesiją rinktis, ieškodama savo kelio dirbo buhaltere Amsterdame ir metus laiko praleido Naujojoje Zelandijoje, o grįžusi nusprendė ateitį susieti su duomenų analitika. „Sprendimas nebuvo lengvas, bet pilnas įspūdžių, nuotykių ir nuolatinio tobulėjimo. Mane sužavėjo skaičiai!“ – šypsosi Simona.
Justina Bankauskaitė, IT projektų specialistė „1ClickFactory“ įmonėje, taip pat pastebi, kad šiųmetėje technologijų konferencijoje ne tik tarp žiūrovų, bet ir tarp pranešėjų buvo daug dabartinių pasaulio IT lyderių ir naujų technologijų kūrėjų.
Tai rodo, kad IT srityje, kur ligšiol trūko lyčių įvairovės, vyksta globalus lūžis. „Manau, tai gali tapti postūmiu kitoms moterims, kurios nori įžengti į technologijų sritį, bet bijo, kad tai yra vyrų pasaulis. Jei sugebėjo šios moterys, kodėl įdėjus daug pastangų ir noro turėtų nepavykti ir kitoms? Matau, kad moterys vis labiau domisi technologijomis ir laikui bėgant šis susidomėjimas tikrai taps karjeros keliu. Svarbu tik nesustoti pusiaukelėje“, – mano Justina.
Technologijos žmogiškojo ryšio nepakeis – juk žmonės nesituokia per „Zoom“
Lisabonoje dalintasi ir naujausiomis technologijų pasaulio tendencijomis bei buvo aptariamos įvairios šios srities aktualijos.
Pardavimų dideliems verslo klientams srityje dirbanti projektų vadovė Greta Karvelytė pastebi, kad ne vienas pasaulinio lygio vadovas konferencijoje akcentavo žmogiškojo ryšio svarbą.
„Tai akcentavo ne vienas pasaulinio lygio investuotojas, pavyzdžiui, „Sequoia” vadovaujantysis partneris Doug Leone ar Geof Lewis, „Bedrock” vadovaujantysis partneris. Pasak jų, ieškant įmonių, į kurias investuoti, svarbiu kriterijumi turi būti žmogiškojo ryšio svarba konkrečioje įmonėje.
Pranešėjai kalbėjo, kad žmogiškojo ryšio niekada neatstos ir naujosios technologijos, kad ir kokios naudingos jos būtų: „Ir „Zoom” paprasčiausiai negali to atstoti, juk mes nesituokiame per „Zoom”, tad ir suprasti, ar žmogus, vadovaujantis įmonei, bus tinkamas partneris, per vaizdo programą tu negali. Turi pajusti energiją, ryšį ir internetinės platformos to niekada neperteiks” – kalbėjo konferencijos pranešėjai”, – pasakojo G.Karvelytė.
Tuo tarpu J.Bankauskaitei ir S.Anankaitei renginyje įsiminė išsakyta mintis, kad duomenys, arba kitaip – mūsų skaitmeniniame pasaulyje paliekami pėdsakai, tampa naująja pasaulio valiuta. Ir tik laiko klausimas, kaip iš jų, savo konkrečių duomenų, galės uždirbti kiekvienas žmogus.
„Ateityje asmeniniai duomenys taps nematerialiu nekilnuojamuoju turtu, kurį patys žmonės galės paskirstyti ar netgi parduoti“, – teigė Simona.
Konferencijoje merginą nustebino ir vis didėjančios dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės.
„Labiausiai sužavėjo, kad dauguma technologijų yra orientuota į žmogaus ir planetos gyvenimo kokybės gerinimą: sukurtas dirbtinio intelekto algoritmas, kuris atpažįsta gestų kalbą ir taip pagelbėja žmonėms su negalia, dirbtinio intelekto pagalba mažinama lyčių nelygybė, sprendžiamos duomenų saugumo problemos ir netgi prisidedama prie vandenynų išvalymo.
Labai sudomino ir dirbtinio intelekto panaudojimas švietime, kuomet mokinys ir mokytojas yra suvedami į virtualią erdvę ir jų pamoka įrašoma. Po pamokos įrašas nagrinėjamas algoritmų: tyrinėjamos mokytojo ir mokinio veido išraiškos, kiti duomenys ir taip daromos išvados, kaip pamokos metu jaučiasi mokinys ir ar jam tinka mokytojo paruošta medžiaga bei pats mokytojas. Jei rezultatai netenkina, galima keisti mokytoją arba mokymosi būdą“, – apžvelgė duomenų analitikė S.Anankaitė.
