Pandeminis laikotarpis demonstruoja pozityvius pokyčius ir verčia nusistebėti: ar didžiausių iššūkių metu verslas ir technologijų sektorius pradėjo veikti glaudžiau?
Rūpestingiausi yra ir pelningiausi
Problemos, kurios pasauliniu mastu kelia daugiausiai nerimo – aplinkosauginiai, sveikatos bei geopolitiniai iššūkiai – per artimiausią laikotarpį tikrai neišsispręs savaime.
Šie iššūkiai yra išskirtinai globalūs, todėl šias problemas spręsti norinčios verslo organizacijos negali sau leisti veikti po vieną. Norint eiti į priekį, būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslinius bei technologinius sprendimus siūlančių įstaigų atstovų.
Vieną iš tokio pobūdžio iniciatyvų neseniai pristatė ir tarptautinė informacinių technologijų bendrovė „Accenture“, kuri kartu su Pasaulio ekonomikos forumu (PEF) parengė „Tvarumo DNR“ – valdymo praktikos ir procedūrų rinkinį, skirtą skatinti pozityvius pokyčius verslo įmonėse.
Šis projektas siekė skatinti žmonių savimonę bei ugdyti visapusę atsakomybę už žmonijos ateitį. Vienas iš svarbiausių „Accenture“ ir PEF bendradarbiavimo atradimų yra tai, jog atlikus beveik 4000 įmonių tyrimą tvarumo požiūriu, įmonės ir organizacijos, sąraše pagal tvarumą buvusios aukštesnėje padėtyje, išsiskyrė ir geresniais finansiniais rodikliais. Kalbant konkrečiai, įmonių, kurios išsiskyrė aukštesniu „tvarumo DNR“, EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) vidutiniškai per 3 metų laikotarpį didėjo 21 proc. Tikimasi, kad šio tyrimo rezultatai pastūmės intensyvesnį verslo kompanijų ėjimą tvarumo link, nes tai daryti skatintų ne tik idėjiniai argumentai, bet ir finansiniai interesai.
Modernūs sprendimai sunkiausiu metu
Labiausiai laukiami technologijų gamintojų bei verslininkų bendradarbiavimo vaisiai – tai į praktinę sėkmę nukreipti sprendiniai, atliepiantys egzistuojančias problemas.
Būtent todėl aplinkosauga yra viena iš sričių, kur vykstantys technologinis progresas vertinamas labiausiai: technologijų vaidmuo ypač svarbus kovojant su atliekų plitimu žemėje ir jūrose. Dėl verslo įmonių ir mokslinių institucijų bendradarbiavimo, atliekų perdirbimo pramonėje pritaikomos rūšiavimo technologijos, kurios kartu su dirbtinio intelekto valdomomis atpažinimo sistemomis suteikia galimybę rūšiuoti atliekų srautą moderniausiu būdu.
Tokios technologijos įdiegiamos per kelias dienas, jos optimizuoja rūšiavimo procesą bei užtikrina perdirbimą ir pakartotinį atliekų naudojimą, tuo reikšmingai prisidėdamos prie plastiko atliekų poveikio aplinkai stabilizavimo.
Tarp gerųjų verslo praktikų pavyzdžių, besitvarkančių su aplinkosauginiais klausimais, būtų galima išskirti „Ralph Lauren Corporation“ mados namus, kurie artimiausiu metu žada suderinti stilių ir skaitmenizaciją.
Drabužių gamintojai rengia skaitmeninę programą, kuri kiekvienam klientui leis susikurti unikalaus dizaino drabužius, kuriuos pagamins tiksliai pagal dydį ir nurodytas specifikacijas. Tikimasi, kad toks individualizuotas sprendimas sudomins ir konkurentus, netrukus išplis bei leis sumažinti pagamintų, bet neperkamų drabužių kiekį ir geriau atliepti klientų poreikius.
Kaip jau įprasta, geras pavyzdys užkrečia, todėl žaliosios iniciatyvos plinta ir kituose verslo sektoriuose. Ieškant pavyzdžių automobilių pramonėje, būtų galima išskirti korporaciją „Bentley“, paviešinusią savo artimiausios ateities planus: automobilių gamybos kompanija pasižadėjo, jog nuo 2026 m. gamins tik elektromobilius arba hibridinius automobilius.
Nemažiau probleminiame sveikatos sektoriuje taip pat daug pozityvių pokyčių – medicinos paslaugos tampa labiau prieinamos ir efektyvesnės. Čia derėtų išskirti pastaruoju metu ypatingą plėtrą patyrusį telemedicinos sektorių. Įvairių telekomunikacinių bendrovių teikiami išmanieji sprendimai leidžia bet kuriam gydytojui pasiekti daug platesnį kolegų bei pacientų ratą ir konsultuoti juos neatsižvelgiant į fizinę buvimo vietą.
Ne mažiau svarbūs pokyčiai – įstaigų viduje
Jei viliamės, jog gamtai draugiškas požiūris pasidarytų masinis, turime pradėti nuo savęs – diegti žaliąją ir į ekologiškumą orientuotą kultūrą verslo įstaigose ir organizacijose.
Rekomenduotina, kad bendrovės kiekvienu verslo etapu analizuotų duomenis ir tirtų savo teikiamų produktų poveikį aplinkai tam, jog išvengtų bet kokių aplinkai neigiamų padarinių. Kiekviena įmonė turėtų kritiškai įvertinti, kuriose srityse tvarumo principai yra taikomi efektyviai, o kuriose – reikalingi patobulinimai.
Įmonėms rekomenduojama apsibrėžti pagrindines priemones, kurios būtų pasitelktos diegiant žaliąjį kursą. Tačiau, nors su tvarumu susiję klausimai dabar ir taip yra daugelio įmonių darbotvarkėje, svarbu, kad geri ketinimai neliktų tik planuojamomis įgyvendinti idėjomis, bet pagrįstų kasdienę praktiką kiekvienoje srityje.
Galiausiai, dėmesys turėtų būti skiriamas ir darbuotojams, kurie per įvairius mokymus ir stažuotes būtų supažindinami su globalių problemų mastu bei tinkamu moralinės laikysenos pavyzdžiu, tvarkantis su pasaulinio lygio problemomis.
Kristaps Banga yra tarptautinės informacinių technologijų kompanijos „Accenture“ vadovas inovacijoms ir augimui.
