Europos Sąjungos teisingumo teismas padarė kelias išvadas, rašoma „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ išplatintame pranešime spaudai. Pirmiausia, kad atminties laikmenų bei įrangos apmokestinimas – mokesčio bazė – turės būti suvienodinta ES mastu. Mokesčio tarifai turi būti pagrįsti konkrečiu žalos paskaičiavimu, tai yra kiek konkrečiai patiria žalos autoriai dėl asmeninio atgaminimo. Mokestį turi mokėti mažmenininkai, o ne didmenininkai, kurie Lietuvoje jį moka šiuo metu. Taip pat kad verslo, valdžios ir kitiems neasmeniniams tikslams skirtų atminties laikmenų ir įrangos apmokestinimas yra negalimas ir nesuderinamas su direktyva.
Pasak „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ asocijuoto partnerio ir Mykolo Romerio universiteto profesoriaus dr. Mindaugo Kiškio, šis sprendimas Lietuvai yra svarbus dar ir tuo, kad jis keičia Lietuvos aukščiausiojo teismo išvadas 2008 m. LATGA-A vs. UAB „Trajektorija“ byloje, kurioje buvo sprendžiami labai panašūs klausimai. Šioje byloje Lietuvos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad laikmenų apmokestinimas autoriniais mokesčiais turi būti taikomas visoms laikmenoms, nepriklausomai nuo tikslų, kuriems tos laikmenos yra panaudojamos. Be to, šį mokestį mokėti turi visi asmenys, įvežantys laikmenas į Lietuvą, nepriklausomai nuo to, iš kur laikmenos yra įvežamos ir ar jos vėliau bus parduodamos vartotojams.
„Pagal ESTT sprendimą matyti, kad Lietuvos aukščiausiasis teismas 2008 m. suklydo aiškindamas įstatymą ir ES Informacinės visuomenės direktyvą, o šiuo metu galiojantis Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas dalyje dėl laikmenų iš esmės prieštarauja ES teisei, todėl turės būti skubiai keičiamas“, – komentuoja LAWIN asocijuotas partneris.
Prof. dr. M. Kiškio teigimu, įdomu tai, kad tokioje situacijoje dabartiniai mokesčio mokėtojai – laikmenų gamintojai ir asmenys, įvežantys laikmenas į Lietuvą, bet jų neparduodantys vartotojams – praktiškai nuo šiandien gali stabdyti mokėjimus LATGAA, kadangi tolimesni mokėjimai nesuderinami su ESTT priimtu ES Informacinės visuomenės direktyvos aiškinimu.
„Be to, turės būti atlikti konkretūs žalos autoriams paskaičiavimai, pagal kuriuos turės būti peržiūrėta tiek mokesčio bazė, tiek mokesčio tarifai. Paminėtina, kad praktiškai kasmet nuo 2003 m. ekspertai, mokesčio mokėtojai ir vartotojų organizacijos LR kultūros ministerijai siūlė atlikti tokį tyrimą ir pagal jį nustatyti mokesčio bazę bei tarifus, tačiau LR kultūros ministerija ekspertų rekomendacijas ir verslo prašymus iš esmės ignoravo. Be to, įstatyme turės būti iš esmės keičiamos nuostatos dėl mokesčio subjektų, perkeliant mokesčio naštą subjektams, kurie parduoda laikmenas vartotojams“, – sako prof. dr. Mindaugas Kiškis.
Jo teigimu, šiame kontekste turi būti rimtai svarstomas klausimas apskritai dėl mokesčio taikymo tikslingumo Lietuvoje, kadangi asmeninio atgaminimo kopijos teise, už kurią ir taikomas mokestis, pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą Lietuvos vartotojai iš esmės nesinaudoja. „Primintina, kad net penkios ES valstybės tokio apmokestinimo išvis netaiko“, – pasakoja Mykolo Romerio universiteto profesorius.
