Teleskopinių lęšių storis siekia vos kiek daugiau nei vieną milimetrą. Centrinė jų dalis yra pagaminta iš vaizdo nedidinančios skaidrios medžiagos, kurią supa nedidelis judantis žiedas. Pastarasis regimus objektus gali priartinti iki 2,8 karto. Kadangi lęšiuose nėra integruotas joks mikrokompiuteris, jie, bent jau kol kas, neturi galimybės skaitmenizuoti ir apdoroti matomų veidų. Nepaisant to, juose integruoti skysto kristalo užraktai sudaro sąlygas lęšius dėvinčiam asmeniui patogiai pakeisti matomą vaizdą iš normalaus į padidintą.
Vienas iš lęšius kuriančių mokslininkų integravo skystųjų kristalų užrakinimo mechanizmą į modifikuotus „Samsung“ 3D televizoriaus žiūrėjimui skirtus akinius, tam, kad juose būt imituotas lęšių sukuriamas matymo efektas. Tai ir yra šiuo metu veikiantis įtaiso prototipas, nors pats priartinimo bei atitolinimo funkciją turintis lęšis jau buvo išbandytas ant žmogaus akies dydžio optinio-mechaninio įtaiso.
Lęšiai šiuo metu vis dar tebėra kuriami bei tobulinami laboratorijoje, o apie galimybę šiuos įtaisus padaryti prieinamus masiniam vartojimui prie išradimo dirbantys mokslininkai nekalba. Atsižvelgus į tai, kad lęšių kūrimo ir tobulinimo darbus finansuoja JAV gynybos departamento karinių technologijų agentūra, galima kelti prielaidą, kad galutinis jų modelis turėtų būti pritaikytas karyboje.
Technologija yra plėtojama Erico Trembley‘aus bei jo vadovaujamos kolegų komandos iš Šveicarijos Federalinio technologijos instituto bei Kalifornijos universiteto (JAV).
