Kaip tik pirmą tokį per visas egzoplanetų paieškas egzempliorių pavyko atrasti kosminio teleskopo „Kepler“ duomenis analizuojantiems Harvardo-Smitsono astrofizikos centro tyrėjams.
Neįprasta egzoplaneta „Kepler 63b“ aplink gimtąjį savo šviesulį sukasi stačia orbita – ši su jos žvaigždės pusiaujo plokštuma sudaro beveik 90 laipsnių kampą. Tai – bene pirmas gyvas pavyzdys, kad visatoje gali egzistuoti planetos su poliarinėmis orbitomis. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Astrophsysical Journal“.
Davidas Lathamas iš Harvardo-Smitsono astrofizikos centro kartu su kolegomis išsiaiškino, kad teorija apie poliarines planetų orbitas nėra klaidinga. Tokia orbita besisukančią planetą astronomas atrado Gulbės žvaigždyne. Keistoji egzoplaneta nuo Žemės nutolusi apie 600 šviesmečių. Ji sukasi aplink nedidelę žvaigždę, kurios masė ir temperatūra beveik identiška atitinkamiems Saulės parametrams.
D.Lathamas su kolegomis pasinaudojo viena iš žvaigždžių egzistencijos ypatybių, kurios įprastai trukdo atrasti planetas – dėmėmis žvaigždės paviršiuje. Dėmės apsunkina egzoplanetų paieškas, nes mažina šviesulio ryškį maždaug tiek, kiek ir disku praslenkančios planetos. Tiesa, tokie trikdžiai leidžia nustatyti žvaigždės sukimosi kryptį ir greitį.
Išanalizavę „Kepler 63“ žvaigždės ryškio svyravimus, mokslininkai greta jos aptiko neįprastą mini-neptūnų klasės planetą. Planetologų žodžiais tariant, šios planetos masę nustatyti neįmanoma dėl žvaigždės aktyvumo. Manoma, kad poliarine orbita pasižyminti planeta už Žemę gali būti masyvesnė 45–120 kartų. Pagrindinė jos ypatybė – neįprasta apvali orbita, statmena žvaigždės pusiaujui.
Astronomai tvirtina, kad tokios planetinės sistemos egzistavimas gali paaiškinti santykinį jos jaunumą – žvaigždės amžius neviršija 400 mln. metų. Visai įmanoma, kad ateityje „Kepler 63b“ pakeis savo orbitos kryptį į labiau horizontalią, reziumuoja tyrimo autoriai.