„Iš esmės tai galime traktuoti kaip progresą“, – konferencijos metu teigė A.Šemeškevičius.
Išjungus 3G technologiją mobiliajame tinkle atsilaisvino 900 mhz dažnis. Anot A.Šemeškevičiaus, jis turi panašias savybes į 700 MHz ar 800 MHz dažnius – praeina per sienas ir pasiekia tolimiausius kampelius. Taip pat atsilaisvino ir 2100 MHz dažnis.
Duomenys rodo, kad didžioji dalis senus telefonus turinčių klientų juos naudoja tik pokalbiams ir SMS siuntimui – šioms paslaugoms 3G išjungimas įtakos neturės.
„Mūsų statistika rodo, kad mažiau nei 1 proc vartotojų naudojo 3G – t.y. sunaudojo bent jau 100 MB per mėnesį“, – teigė vadovas.
3G išjungimas Lietuvoje palaipsniui vyko jau trejus metus. Įrenginiai, kurie nepalaikė 4G ir 5G, nuo šiol persijungs į 2G. Tiesa, kadangi pastarojo suteikiama interneto sparta yra kur kas mažesnė, norintiems išnaudoti visas mobiliojo interneto galimybes A. Šemeškevičius pataria senesnius įrenginius atsinaujinti. Tuo tarpu visi kiti įrenginiai pokyčio nepajus ir toliau veiks 4G ir 5G tinkle.
„Pasaulyje tendencijos labai aiškios – Azija, Šiaurės Afrika jau yra visiškai išjungusios šį ryšį“, – pasakojo A.Šemeškevičius.
Buvo naudingas, bet metas į pensiją
A.Šemeškevičius primena, kad 3G ryšio kūrėjai turėjo ambicingą viziją, jog žmonės pradės bendrauti vaizdo skambučiais. Tuo laikotarpiu debiutavo nemažai telefonų, turinčių tam skirtą priekinio vaizdo kamerą. Nors ši komunikavimo forma tuomet taip ir neprigijo, 3G atliko keletą kitų reikšmingų vaidmenų.
Be maždaug 20-30 kartų didesnės mobiliojo ryšio spartos, siekusios apie 3 Mb/s, 3G įgalino šiandien tokį savaime suprantamą dalyką, kaip vietovės nustatymas. Taip orų programėlės „išmoko“ automatiškai parodyti teisingą prognozę pagal vartotojo buvimo vietą, kamera – užfiksuoti ne tik nuotrauką, bet ir jos padarymo vietą, o virtualiuose žemėlapiuose tapo lengviau pasiekti kelionės tikslą.
„3G galime vadinti ir tikru tarptinklinio ryšio „tėvu“. Nors šis sprendimas jau teoriškai egzistavo ir 2G kartoje, dėl įvairiose šalyse naudojamų skirtingų ryšio dažnių ir ribotų tuometinių telefonų galimybių nuvykus į užsienį savo mobiliuoju pasinaudoti dažniausiai nepavykdavo. 3G laikais ši problema galutinai buvo ištaisyta, tad keliaujant į svečią šalį nebereikėdavo sukti galvos dėl vietinės SIM kortelės įsigijimo ir bijoti likti be ryšio“, – 3G nuopelnus vardino A. Šemeškevičius.
Išjungti 3G reikėjo ir dėl pastaraisiais metais vykstančios sparčios daiktų interneto (IoT) plėtros. Remigijaus Brasiaus, „Telia“ IoT plėtros vadovo, teigimu, šiuo metu pasaulyje yra 518 tūkst. daiktų interneto įrenginių – per ateinančius kelis metus šis skaičius turėtų išaugti iki poros milijonų.
Trečios kartos tinklo naudojami 900 MHz ryšio dažnius perleidžiami daiktų interneto įrenginiams kurtai LTE-M technologijai, ji pasižymi mažesniu vėlinimu ir labai nedideliu energijos sunaudojimu, rašoma „Telia“ pranešime žiniasklaidai. Šią technologiją naudojantys prietaisai be išorinio energijos šaltinio ar baterijos pakeitimo gali veikti iki 10 metų.
LTE-M galės būti pritaikomas automatiškai pritemstantiems ir taip elektrą taupantiems gatvių šviestuvams, užimtų vietų skaičių skaičiuojančioms požeminėms automobilių stovėjimo aikštelėms, nuomojamiems elektriniams dviračiams bei nuolat prie interneto prijungtiems dėvimiems įrenginiams, kuriuos reikės rečiau įkrauti.
„Trečios kartos tinklui galime padėkoti už internetą telefone, tarptinklinį ryšį ir visą programėlių ekosistemos pradžią. Be 3G nebūtų mobiliojo ryšio, kokį jį mes turime šiandien. Tačiau per beveik 17 metų Lietuvoje 3G darbą atliko ir šiandien mums geriausiai gali pasitarnauti vieninteliu būdu – atlaisvindamas ribotą ryšio spektrą pažangesnėms ryšio ir daiktų interneto technologijoms“, – sakė A.Šemeškevičius.
Be 3G „iPhone“ nebūtų „iPhone“
Šio amžiaus pradžioje diegiant trečiąją mobiliojo ryšio kartą pasaulyje pirmavo Japonija. Mobiliojo ryšio pradininke laikomoje šalyje 3G pradėjo veikti dar 2001 m., po metų prie jos prisijungė Pietų Korėja, JAV ir Jungtinė Karalystė. Likusioje pasaulio dalyje, įskaitant Lietuvą, 3G įjungtas tik 2006-2008 m.
Visgi nepaisant ankstyvo starto, 3G plėtra pasaulyje vyko pakankamai lėtai. Dėl šios priežasties dauguma mobiliųjų telefonų gamintojų šią technologiją tiesiog ignoravo – net 2007 m. pristatytas pirmasis „iPhone“ buvo pritaikytas veikti tik 2G tinkle. Tiesa, tai jam į naudą neišėjo, kadangi pirkėjai nuolat skundėsi prasta pokalbių kokybe bei stringančiu mobiliuoju internetu.
„Po metų pasirodęs antrasis „iPhone“, padedamas 3G, ne tik ištaisė šias problemas, bet ir pasiūlė tai, be ko šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės – „App Store“ programėlių parduotuvę. Dėl pagaliau kokybiško mobiliojo interneto, tiesiog gatvėje atsisiuntus aplikaciją, tapo įmanoma nuskaityti fone grojančios dainos pavadinimą, sužaisti boulingo partiją ar net virtualiai išgerti stiklinę gėrimo. 3G lėmė, kad pokalbiuose apie telefonus klausimą „Ar tai vykęs prietaisas?“ netrukus pakeitė „Kokia aplikacija yra tavo mėgstamiausia?“, – prisimena pašnekovas.
3G taip pat smarkiai prisidėjo prie dabartinės telefonų formos. Dauguma gamintojų buvo priversti visiškai atsisakyti fizinių klaviatūrų, kadangi susirašinėjimą, kaip pačią madingiausią veiklą, pamažu pakeitė visavertis naršymas internete, kuriam nebereikėjo išskirtinai telefonui pritaikytų internetinių puslapių versijų, ir tuo metu vis labiau populiarėjantis „YouTube“.