Lietuvoje ši nauja ryšio technologija paleidžiama koja į koją kartu su kitomis telekomunikacijų srityje pažangiausiomis Europos valstybėmis: ketvirtadienį 5G ryšys buvo paleistas Taline, prieš savaitę – Norvegijoje, prieš dvi savaites – Suomijoje, prieš tris – Švedijoje. Visais atvejais pasidarbavo ta pati „Telia“.
„Nuo pat šiuolaikinio mobiliojo ryšio pradžios Lietuvoje 1995-aisiais, pirmieji rinkoje pristatėme visas mobiliojo ryšio technologijas – 2G, 3G ir 4G. Šiandien pirmieji Lietuvoje pradedame teikti naujos kartos 5G ryšį. Šis žingsnis svarbus ne tik mums, kaip bendrovei, bet ir visai šaliai, nes tai dar kartą patvirtina, kad Lietuva išlieka interneto technologijų lydere ir jau dabar turi skaitmeninės ateities platformą“, – sakė „Telia Lietuva“ vadovas Danas Strömbergas.
Įmonės vadovas pabrėžė, kad 2G technologija suteikė mums galimybę rašyti SMS žinutes – tai buvo tikra revoliucija. 3G leido naršyti internete. 4G technologijos leido mobiliuosiuose įrenginiuose žiūrėti vaizdo įrašus. 5G bus ir evoliucija, ir revoliucija, nes neįtikėtinai stipriai išplės tinklo duomenų pralaidumą ir suteiks iki šiol neregėtas naujas galimybes verslams, miestų savivaldybėms ir, ilgainiui, paprastiems žmonėms.
Oficialaus naujos kartos ryšio pristatymo renginyje dalyvavęs Lietuvos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sakė: „nėra nieko smagiau, nei prieš Kalėdas atsidurti lūžio epicentre. Nes tai nėra tiesiog telekomunikacijų pokytis ar skaičius, pridėtas prie G raidytės. Tai pokytis, kuris pakeis miestus, mediciną ir pačią valstybę. Ir tokių lūžių laimėtojas yra ne tie, kurie turi daugiausiai pinigų, o tie, kurie yra patys drąsiausi – tie, kurie nebijo inovuoti, kaip Lietuva. Kai kurios šalys nusimato 5G diegti tik 2020 metais“.
Ministras džiaugėsi šia technologija ir dėl to, kad ji bus glaudžiai susijusi su siekiu Lietuvoje įteisinti autonominių automobilių bandymus. „5G yra tai, kas suteikia galimybę atlikti autonominių automobilių bandymus Lietuvoje.“
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė: „Žinote, kaip būna su Kalėdinėmis dovanomis: išsipakuoji, viskas gražu, smagu ir nauja. O ką su ja daryti? Tokių klausimų gali kilti ir su 5G. Bet man tikrai aišku, ką su 5G daryti. Kūčių vakarą gyvūnai kalbasi su gyvūnais. Su 5G daiktai pradės šnekėtis su daiktais.“
Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento vadovė Ieva Žilionienė sakė: „Šiandien mūsų gyvenimus taikliausiai apibūdinantis žodis yra greitis. Sveikiname „Telia“ su tuo, kad Lietuvoje galime liudyti dar vieną žingsnį į technologijų ateitį. Simboliška, kad tai sutampa ne tik su Lietuvos šimtmečiu, ne tik su kalėdinėmis šventėmis, bet ir su naujo Europos komunikacijų kodekso įtvirtinimu. Trys dalykai, kurie yra įtvirtinti kodekse – gigabitinė visuomenė, 5G ir investicijos į telekomunikacijas.“
„Telia“ technikos vadovas Andrius Šemeškevičius pademonstravo 5G ryšio veikimą realiomis sąlygomis: populiariąja „Speedtest“ interneto spartos matavimo priemone pavyko išspausti arti 800 Mbps spartą su 7 milisekundžių trukmės delsa, kai atstumas tarp bazinės stoties ir galinio įrenginio buvo apie kilometrą (tarp K29 biurų pastato ir policijos pastato Narbuto gatvėje). Sumažinus atstumą iki bazinės stoties, pavyko pasiekti naują Lietuvos mobiliojo duomenų perdavimo rekordą – 1,805 Gbps realiomis sąlygomis. Ir 6 ms trukmės delsą – tokią trumpą, kad žmogaus smegenys jos jau nebesuvokia.
Ir tai – dar toli gražu ne pabaiga. Tai yra tik pirmasis žingsnis, pirmasis bandymas su labai ribotu dažnių išnaudojimu. Mat šiuo metu bazinė stotis veikia tik bandomuoju, nekomerciniu 3,75 GHz dažniu – ilgainiui šiai technologijai bus skirti ir kiti dažniai (šiuo metu kalba eina apie 700 MHz ir 27 GHz dažnių ruožų atlaisvinimą), kurie užtikrins dar didesnį duomenų pralaidumą, aukštesnę spartą, mažesnę delsą, didesnį ryšio veikimo patikimumą ir kitas verslo įmonėms bei naujoms technologijoms būtinas, o paprastiems žmonėms naudingas savybes.
