Norėdami sukurti fizinę būseną keičiantį robotą, mokslininkai į skystąjį galį (metalą, kurio lydymosi temperatūra tokia žema, kad tirpsta paėmus į delną) įterpė mikroskopinius magnetinio neodimio, boro ir geležies gabalėlius.
Kaip ir stuburą stingdantis T-1000 iš filmo „Terminatorius 2“, šis robotas turi gebėjimą keisti formą. Tyrėjai naudojo magnetus, kad nurodytų robotui pakeisti būseną ir ištirpti. Magnetinės indukcijos proceso metu judančiu magnetu roboto viduje sukuriama elektros srovė – ji ir išlydė galį įkaitindama jį.
Taip robotas virto amorfiniu luitu, praslydo pro narvo grotas ir vėl grįžo į prieš tai buvusią fizinę formą kitoje narvo pusėje.
„Magnetinės dalelės čia atlieka du vaidmenis“, – pareiškime sakė vyresnysis tyrimo autorius Karmelas Majidi, Karnegio Mellono universiteto mechanikos inžinierius, – „Medžiaga reaguoja į kintamą magnetinį lauką, todėl per indukciją galima įkaitinti medžiagą ir sukelti fazės pokytį. Tačiau magnetinės dalelės taip pat suteikia robotams mobilumo ir gebėjimo judėti reaguojant į magnetinį lauką.“
Tyrėjai teigė, kad įkvėpimo šiam prietaisui suteikė holoturijos. Tai dygliuotą odą turintys bestuburiai gyvūnai, kartais vadinami jūros agurkais. Buvo pastebėta, kaip šie gyvūnai iš minkštos būsenos tampa kieti – taip jie apsisaugo nuo aplinkoje tykančių grėsmių.
Mokslininkai įžvelgia keletą galimų savo roboto panaudojimo galimybių medicinos ir technologijų srityje. Iki šiol robotas buvo išbandytas taisant grandines, nes galėjo patekti į sunkiai pasiekiamas vietas, ištirpo varžtui skirtoje erdvėje ir taip pats patapo varžtu.
„Suteikus robotams galimybę pereiti iš skystos į kietą būseną, jie įgauna daugiau funkcijų“, – pareiškime teigė pagrindinis autorius Chengfengas Panas, Kinijos Honkongo universiteto inžinierius, – „Dabar šią medžiagų sistemą stengiamės pritaikyti praktiškiau, kad išspręstume kai kurias labai konkrečias medicinos ir inžinerijos problemas.“
