Būti nuoširdžiai susidomėjus mokslininkais
Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad kuriant plečiant bendradarbiavimo ratą svarbu nuoširdžiai domėtis kitų mokslininkų darbais ir veiklomis. Nesvarbu, ar rašote laišką, ar kalbatės konferencijoje arba diskusijoje – svarbu išlikti mandagiu ir draugišku. Rašant laišką būtina žinoti, kodėl ir kokiu tikslu kreipiesi į būtent šį mokslininką. Vokiečių mokslininkas M.Hentze teigė, jog žmogiška pagarba yra taip pat labai svarbi dalis glaudaus bendradarbiavimo kūrime.
Kaip kuriamas pažinčių tinklas?
Svarbiu diskusijos aspektu tapo būdai, kuriais mokslininkai bando plėsti mokslinių pažinčių tinklą. R.Žilionis atskleidė, kad jis su įvairiais mokslininkais kontaktus užmezgė per bendrus projektus ir darbus. U.Neniškytė teigė, kad jai tenka prieiti prie mokslininkų ir su jais kalbėtis įvairių konferencijų, renginių metu, kadangi to reikalauja ir visai kita, nei anksčiau minėto R.Žilionio, tyrimų sritis. M.Hentze diskusijoje siūlė nebijoti klausti klausimų ir bendrauti akis į akį su mokslininkais.
Patarimai ieškant praktikos
Diskusijos dalyviai taip pat davė patarimų, kaip ieškoti ir gauti praktiką mokslo srityje. M.Hentze teigė, kad svarbu aiškiai nurodyti, kodėl nori atlikti praktiką konkrečiai pasirinktoje vietoje, pristatyti ką norėtum daryti praktikos metu ir kodėl. Taip pat svarbu savęs nei pervertinti, nei nuvertinti, pažvelgti į viską kaip galima objektyviau. U.Neniškytė pabrėžė, kad komunikacija tarp jaunojo mokslininko ir darbdavio-mokslininko yra svarbi net ir tada, kai negauni darbo ar praktikos, nes taip irgi kuriamas pažinčių tinklas.
„Pažinčių tinklo kūrimas yra reikalingas tam, kad surastum žmones, kurie myli mokslą taip pat, kaip ir tu“, – diskusiją apibendrino neuromokslų daktarė Urtė Neniškytė. Atidarymo diskusiją moderavo žurnalistė Giedrė Petkevičė.
