„Pernai tyrinėjome skirtingų vakcinų veikimo principus bei įgijome epidemiologijos pradmenis, o šiemet prasidėjusio Ukrainos karo fone kiekvienas tapome nedideliu krašto apsaugos ekspertu. Tačiau žvelgiant į „The Economist“ surinktą žodyną, atrodo, jog kitąmet vėl visą dėmesį sutelksime į mokslą ir aukštąsias technologijas. Tad tam, kad tarpusavyje susikalbėtume 2023 m. pasaulyje, mums pravers žinoti, ką reiškia tokie terminai, kaip eSIM, postkvantinė kriptografija ar mišri realybė“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas Simonas Tilindis.
eSIM
Pasak S.Tilindžio, eSIM anglų kalboje šifruojama kaip „Embeded Subscriber Identity Module“, kas iš esmės reiškia, kad įrenginyje tradicinės SIM kortelės vietą užima neišimama mikroschema. Ji suteikia galimybę pačiame prietaise pasirinkti mobiliojo ryšio operatorių ir aktyvuoti jo teikiamas mobiliojo ryšio paslaugas, leisdama apsieiti be fizinės SIM kortelės keitimo.
„Ši technologija dar prieš šešerius metus debiutavo išmaniuosiuose laikrodžiuose, tačiau didelio susidomėjimo sulaukė tik šiemet, kai JAV rinkai skirtuose „iPhone 14“ modeliuose nebeliko plastikinės SIM laikiklio“, – atskleidžia pašnekovas.
eSIM vartotojui suteikia keletą svarbių privalumų. Ji leidžia virtualiai užsisakyti mobiliojo ryšio paslaugas, apsaugo nuo SIM kortelės vagystės ir mažina plastiko išteklių eikvojimą. Taip pat eSIM išpildo seną „iPhone“ savininkų svajonę – viename įrenginyje naudotis dviem mobiliojo telefono numeriais.
Prieigos raktai
Prieigos raktai yra nauja identifikavimo ir prisijungimo prie skaitmeninių paskyrų technologija. Daugelis ekspertų teigia, kad ji netolimoje ateityje galutinai pakeis tradicinius slaptažodžius, kadangi ją aktyviai remia tokie technologijų rinkos gigantai, kaip „Apple“, „Google“ ir „Microsoft“. Vietoje įprastos skaičių ir raidžių kombinacijos įvedimo į klaviatūros laukelį, ji naudoja specialų „žetoną“ jūsų telefone ar kompiuteryje, kurį internetinei svetainei ar programėlei suteikiate nuskaitę savo piršto antspaudą ar veidą. Toks sprendimas jau aktyviai naudojamas tokiose populiariose paslaugose, kaip „PayPal“, „Kayak“ ir „eBay“.
Didžiausi prieigos raktų pranašumai, lyginant su tradiciniais slaptažodžiais – jų nereikia įsiminti, o piktavaliai neturi galimybių jų pasisavinti. Tai ypač aktualu suaktyvėjus vadinamoms „phishing“ atakoms, kai gavę melagingą elektroninį laišką žmonės suveda savo prisijungimo duomenis tikrus „Facebook“, „Google“ ar bankų internetinius puslapius primenančiose svetainėse ir taip sukčiams patiki savo prisijungimo duomenis.
Mišri realybė
Virtualios realybės (VR) technologija jau keletą metų leidžia užsidėti specialius akinius ir nusikelti į alternatyvų pasaulį. Tuo metu taip pat jau nebe naujiena esanti papildyta realybė (AR) realų pasaulį papildo įvairiais kompiuterio sugeneruotais grafiniais elementais. Mišri realybė (XR arba MR) žengia dar vieną žingsnį šioje srityje ir abi šias technologijas sujungia į vieną, leisdama sąveikauti realiam ir virtualiam pasauliams.
„Pavyzdžiui, MR suteiks galimybę žaisti stalo tenisą, kurio raketės yra realios, o kamuoliukas – virtualus, arba savo dalyvauti lenktynėse, sėdint tikrame automobilyje, bet fiziškai iš vietos nepajudant nė centimetro. Rinkos analitikai spėja, jog didžiausia šios technologijos ambasadore taps „Apple“ kompanija, 2023 m. galimai pristatysianti pirmuosius MR akinius, kuriuose veiks visiškai nauja „realityOS“ programinė įranga“, – ateinančių metų prognozėmis dalinasi „Telia“ atstovas.
Postkvantinė kriptografija
Kvantiniai kompiuteriai laikomi bene perspektyviausiu pastarųjų dešimtmečių kompiuterijos atradimu, kuris panaudodamas atominių dalelių ryšius žmonijai atvers dar neregėtus skaičiavimo pajėgumus. Tai leis „nulaužti“ net sudėtingiausius slaptažodžius ir šifravimo algoritmus, kurie šiuo metu saugo jautriausius valstybių ir asmenų duomenis. Siekiant apsisaugoti nuo galimo šios informacijos nutekinimo, dar pernai buvo patvirtinti „postkvantiniai“ kriptografijos standartai, kurių pritaikymas praktikoje galimai prasidės jau kitąmet.
Produktyvumo paranoja
Siekdama atsakyti į klausimą, ar darbas iš namų didina produktyvumą, „Microsoft“ 2022 m. apklausė 20 tūkstančių darbuotojų iš 11 šalių. Tačiau nors 87 proc. apklaustųjų tikino nuotoliniu būdu dirbti galintys taip pat efektyviai, tokios pačios nuomonės laikėsi tik 12 proc. jų vadovų.
Pasak „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovo S.Tilindžio, šis neatitikimas kuria „produktyvumo paranojos“ reiškinį, kuris darbuotojus verčia jaudintis, ar dirbdami iš namų jie nesukurs išsisukinėtojo nuo darbo įvaizdžio, o jiems vadovaujančius asmenis – nuolat paranojiškai bijoti, kad nuotoliniu režimu dirbantys komandos nariai slapta veikia kitus dalykus ir tik imituoja darbą. Tyrimo duomenimis, produktyvumo paranoja veda į „produktyvumo teatrą“, kai darbuotojai perdėtai bando pademonstruoti iš tiesų dirbantys ir neatidėliojantys jiems skirtų užduočių. Manoma, jog 2023 m. šia problema susirūpins vis daugiau hibridiniu bei nuotoliniu režimu dirbančių organizacijų.
