Naujasis tyrimas, paskelbtas žurnale „Royal Society Proceedings B“ ir atliktas Vakarų Kinijoje, analizavo visą gyvenimą trunkantį religinį celibatą Tibeto budistų vienuolynuose.
Dar visai neseniai kai kurios tibetiečių šeimos įprastai siųsdavo vieną iš savo sūnų į vietinį vienuolyną, kad šis visą gyvenimą gyventų laikydamasis celibato. Istoriškai vienuoliu tapdavo vos vienas iš septynių berniukų.
Mokslininkai Kinijoje apklausė 530 šeimų 21 kaime Tibeto plynaukštės rytinėje dalyje, Gansu provincijoje. Rekonstravę šeimų genealogijos medžius jie rinko informaciją apie kiekvieno asmens šeimos istoriją ir apie tai, ar kuris nors iš jų šeimos narių buvo vienuolis.
Buvo nustatyta, kad vyrai, kurių brolis buvo vienuolis, buvo turtingesni ir turėjo daugiau jakų. Tikėtina, kad taip yra todėl, kad broliai konkuruoja dėl tėvų išteklių, žemės ir gyvulių.
Kadangi vienuoliai negali turėti nuosavybės, siųsdami vieną iš savo sūnų į vienuolyną, tėvai nutraukdavo šį brolišką konfliktą, rašo „Science Alert“.
Stebina ir tai, kad vyrai, turintys brolį vienuolį, turėjo daugiau vaikų nei vyrai, turintys brolių, kurie nėra vienuoliai. Be to, jų žmonos buvo linkusios susilaukti vaikų ankstesniame amžiuje. Seneliai, turintys sūnų vienuolį, taip pat turėjo daugiau anūkų.
Šiuo metu mokslininkai atlieka naujus tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti, kodėl vienuolių skaičius skirtingose religijose ir pasaulio dalyse skiriasi.
