Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tiems, kas galvoja, kad gyvenime jau viską matė: žaidimo „The Little Nightmares II“ apžvalga

Žaidimą „The Little Nightmares 2“ pirmiausiai reikia rekomenduoti tiems, kas mėgsta tikrai atmosferinius žaidimus ir nebijo aštrių įspūdžių. Žaidimas panašus į LIMBO ir „Inside“, tad pastarųjų gerbėjai turėtų suklusti. Kita vertus, šį žaidimą puikiai gali žaisti ir tie, kas paprastai neskiria laiko kompiuteriniams žaidimams, nes savo valdymu jis yra labai paprastas bei intuityvus, tad bus įkandamas net ir neturintiems išlavintos reakcijos. Taigi, kuo šis žaidimas toks geras ir kodėl verta viską mesti bei eiti žaisti būtent jo?
Žaidimas prasideda paprastai, bet intriguojančiai – vidury miško šalia neveikiančio televizoriaus. Kodėl?..
Žaidimas prasideda paprastai, bet intriguojančiai – vidury miško šalia neveikiančio televizoriaus. Kodėl?.. / V.Lukaševičiaus iliustr.

Galimybė pamatyti (ir išgyventi) kažką naujo

Pirmas dalykas, dėl ko verta pradėti pažintį su „Little Nightmares II“ yra nauji įspūdžiai ir išgyvenimai. Net jei galvojate, kad gyvenime esate matę daug ir įvairių dalykų, „The Little Nightmares 2“ jus paims už rankos ir nuves į tokį makabrišką pasaulį, kokiam prilygtų nebent ryškūs ir baugūs vaikystės košmarai.

V.Lukaševičiaus iliustr./Prie tokių vaizdų ilgainiui priprantama, o kai priprantama – supranti, kad jie tam, jog nukreiptų dėmesį nuo kai ko kur kas baisesnio
V.Lukaševičiaus iliustr./Prie tokių vaizdų ilgainiui priprantama, o kai priprantama – supranti, kad jie tam, jog nukreiptų dėmesį nuo kai ko kur kas baisesnio

Visas žaidimas pastatytas ant gana aiškios istorijos, kuri atsiskleidžia tik pačioje pabaigoje, bet net ir žinant siužetą čia maksimaliai dažnai juntamas nejaukumas. Taip yra todėl, kad kūrėjai viso žaidimo metu naudoja kiek neįprastą metodiką – jie pasako ar parodo tiek, kad žaidėjas būtų pakankamai suintriguotas ar pradėtų galvoti, bet nė trupučio ne daugiau.

V.Lukaševičiaus iliustr./Matyti, kad ši šeima tikrai turėjusi geresnių vakarų
V.Lukaševičiaus iliustr./Matyti, kad ši šeima tikrai turėjusi geresnių vakarų

Būtent toks siaubas, nejaukumas ar paslaptys intriguoja ar veikia mus geriausiai – mums pradeda rūpėti, bet jokių atsakymų ar sprendimų daugiau niekas nesiūlo. Štai tokioje tarpinėje būsenoje tarp intrigos ir suvokimo teks buvoti žaidžiant visą „Little Nightmares II“.

Akistata su savimi pačiu

Kalbant bendrai, kūrėjai „Tarsier Studios“ pasitelkia vos du įrankius – savo fantaziją bei ypač išskirtinį vizualinį stilių – ir nukala tikrai neeilinį bei ilgam atmintin įsirėžiantį žaidimą. Čia – vos keturi dideli lygiai ir epilogas, bet visi su savo charakteriu, savo bauginančiai keistais personažais, o viską vainikuoja išskirtinė atmosfera ir muzikinis garso takelis.

Kitas dalykas, ką labai gerai išpildė kūrėjai – pačios patirtys ir išgyvenimai, į kuriuos žaidėjui teka pasinerti. Atsiduriame, pavyzdžiui, pamiškėje esančiame name, kur pamatome įprastą kaimiečių šeimą išverstais kailiais arba grįžtame į mokyklą, bet visos neigiamos emocijos, kurias laikydavome viduje – dabar paviršiuje.

V.Lukaševičiaus iliustr./Tas jausmas, kai sugadini kažkieno vakarienę
V.Lukaševičiaus iliustr./Tas jausmas, kai sugadini kažkieno vakarienę

Kartais žaidžiant „Little Nightmares II“ atrodo, kad tai nebe žaidimas, o psichologinis testas ir mes jį arba išlaikysime, arba tiesiog išjungsime žaidimą. Tai savotiškas išbandymas, kuriame kūrėjai nepalieka mums kompromisų ir galime nerti į visas emocijas ir stoti akistaton su baugiausiais dalykais arba atsitraukti ir daugiau į šitą pusę net nebesigręžti.

Siaubingi (gerąja prasme) galvosūkiai

Galima pasakyti iškart ir atvirai, kad be ypatingos atmosferos „Little Nightmares II“ yra galvosūkių žaidimas. Taigi, čia bus tikrai gerų ir išieškotų galvosūkių bei stiprių siužetinių ir ne tik netikėtumų, kurie ne tiek išgąsdins, kiek nustebins ir tikriausiai išmuš iš vėžių net labiausiai patyrusius ar visko mačiusius žaidėjus.

V.Lukaševičiaus iliustr./Kiekviena praraja – tai tik naujo kelio pradžia
V.Lukaševičiaus iliustr./Kiekviena praraja – tai tik naujo kelio pradžia

Turbūt didžiausi kritikai pasakytų, kad visi galvosūkiai lyg ir paprasti, tai yra paprastos struktūros, o ne persipinantys ar daugiasluoksniai, bet labiausiai iš vėžių išmuša būtent tai, kaip juos turėsime spręsti. Pavyzdžiui, kartais tam, kad paimtume raktą, teks nuplėšti kažkieno ranką arba norint atidaryti liftą, prieš tai teks sugrūsti daiktus į milžinišką krosnį ir juos pačirškinti.

Kartais žaidimas verčia mus koreguoti savo įprastą mąstymą ir aukoti jį vardan nestandartiškų sprendimų, o iš karto po to – šokiruoja bei išmuša pagrindą iš po kojų. Kiekviename lygyje bus po vieną kertinį priešą, jeigu galima juos taip pavadinti. Tai – daugiau esybės ar tam tikros skirtingų lygių dogmos, kurioms viskas, kas tame lygyje, turi paklusti.

V.Lukaševičiaus iliustr./Grėsmes žaidime lengva apgauti, bet katės-pelės žaidimai čia siekia kur kas giliau nei atrodo iš pradžių
V.Lukaševičiaus iliustr./Grėsmes žaidime lengva apgauti, bet katės-pelės žaidimai čia siekia kur kas giliau nei atrodo iš pradžių

Ilgainiui kaip žaidėjas supranti, kad kartais reikia žaisti pagal naujas taisykles, o kartais – kažką jose pakeisti, kad galėtum ištrūkti ir bėgti toliau į laisvę ar kažkur dar giliau.

V.Lukaševičiaus iliustr./Čia tu, mažasis Raskolnikovai?..
V.Lukaševičiaus iliustr./Čia tu, mažasis Raskolnikovai?..

Stebina nebent tai, kad maždaug pusė (jei ne daugiau) galvosūkių žaidime sukurti būtent dviem veikėjams, bet antrąjį visuomet valdo kompiuteris. Kodėl? „Little Nightmares II“ buvo kone ideali proga pasiūlyti tokį atmosferinį nuotykį dviem žaidėjams vienu metu, juoba, kad žaidimo galvosūkiai tam visiškai pritaikyti.

V.Lukaševičiaus iliustr./Kas atsakingas už po savęs paliktus rūbus, jei dingsta visi žmonės?
V.Lukaševičiaus iliustr./Kas atsakingas už po savęs paliktus rūbus, jei dingsta visi žmonės?

Tenka tai matyti kaip visiškai neišnaudotą galimybę, nes nors šis žaidimas subalansuotas vienam, jis puikiai tiktų žaisti ir dviem, ypač jei abu žaidėjai jau būtų perėję žaidimą atskirai ir norėtų naujos perspektyvos. Iš kitos pusės, toks dviejų veikėjų buvimas formuoja tarp žaidėjo bei abiejų personažų tam tikrą ryšį, kuris vėliau taip pat ne kartą išbandomas.

Žaidimas, kuris turi kvapą

Nors visi gerai žinome, kad tam tikrų dalykų negali užuosti ar paragauti, „Little Nightmares II“ tikrai turi kvapą. Taip, galbūt jį sukuria mūsų pasąmonė ir jis nėra tikras (tai yra tie, kas nežaidžia su jumis, jo neužuos), bet tai tarsi lengvas pelėsių ir drėgmės mišinys. Jis tvyro ore, kai bandai pralysti pro naują ventiliacijos angą ir nė nenumanai, ką kūrėjai pastatė tave pasitikti kitoje pusėje.

V.Lukaševičiaus iliustr./Vieni patalynės pynes naudoja tam, kad pabėgtų. Kiti – kad patektų ten, iš kur paprastai bėgama
V.Lukaševičiaus iliustr./Vieni patalynės pynes naudoja tam, kad pabėgtų. Kiti – kad patektų ten, iš kur paprastai bėgama

Taip pat šį kvapą padeda sukurti neįsivaizduojamai tikroviškos animacijos, autentiška žaidimo grafika ir pats vizualinis stilius. „Little Nightmares II“ nesumaišytum su niekuo kitu pasaulyje ir tai yra vienas stipriausių žaidimo kozirių, apie kurį kūrėjai puikiai žino ir mosikuoja juo kiekvienai progai pasitaikius. Nuo pačios pradžios iki titrų pats vizualinis stilius toks ryškus, impozantiškas, kad kaip ir veikėjui žaidime norisi prieiti arčiau ir paliesti televizorių.

V.Lukaševičiaus iliustr./Viena baugiausių scenų visame žaidime
V.Lukaševičiaus iliustr./Viena baugiausių scenų visame žaidime

Kūrėjai tiesiog meistriškai savo vizualinėje dėlionėje maišo tikroviškus dalykus su makabriškais, fantazijas su eilinės dienos šešėliais, o žaidėjas iš viso to patiria kažkokį neapsakomą katarsį. Lyg to būtų maža, kol akys grožisi, ant mūsų ausų žaidimas barsto baugiai liūliuojantį garso takelį, kuris vienu metu skamba ir kaip meditatyvi pasaka, ir niekieno nelankomame grote giedantis vaikų choras.

Baimės akys

Taigi, jeigu ieškote įspūdžio, o ne žaidimo, jie norite, kad jūsų galvoje būtų iš naujo perrašyta žodžio „makabriškas“ reikšmė, jei norite patirti, o ne išgirsti – „Little Nightmares II“ laukia jūsų, su plačiai atvertomis durelėmis į neilgą, bet vieną ryškiausių įspūdžių paliksiantį jūsų gyvenimo rūsį. Su blankia ir, galbūt, tuoj tuoj užgesiančia lempele viršum galvos, kad viskas pasirodytų dar stipriau.

V.Lukaševičiaus iliustr./Čia kartais teks pakelti prieš kitus ranką ir žaidimas pasirūpina, kad tai būtų taip pat sunku, kaip būtų ir realybėje
V.Lukaševičiaus iliustr./Čia kartais teks pakelti prieš kitus ranką ir žaidimas pasirūpina, kad tai būtų taip pat sunku, kaip būtų ir realybėje

Tam tikra prasme „Little Nightmares II“ galima naudoti ir kaip terapinę priemonę, jei vis dar negalite pabėgti nuo kai kurių savo košmarų. Gali būti, kad žaidimo veikėjų kelionė – ar jos kulminaciją – jus įkvėps. Ar bent jau privers pamatyti viską kitu kampu.

Žaidimas „Little Nightmares II“ pasirodė 2021 metų vasario 9 d. Išleidimo dieną žaidimas buvo skirtas konsolėms „PlayStation 4“, „Xbox One“, „Nintendo Switch“ ir asmeniniams kompiuteriams. Žadama, kad neužilgo pasirodys ir naujos kartos konsolėms – „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X/S“ pritaikytos žaidimo versijos. „Little Nightmares II“ kodą apžvalgai suteikė žaidimo leidėjas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais