Projektą BOSS (Baryon Oscillation Spectroscopic Survey) vykdantys mokslininkai tyrinėja vadinamąsias barionines akustines osciliacijas (BAO) – pasikartojančias galaktikų pasiskirstymo struktūras. Galaktikos grupuojamos į sferas, kurių skersmuo (apie 0,5 mlrd. šviesmečių) – pastovus, todėl gali būti naudojamas įvertinant atstumus tarp kosminių kūnų.
Astronomai mano, kad tyrėjų gautų duomenų palyginimas su kaimyninių galaktikų matavimais leis išmatuoti Visatos plitimo greičio pokyčius bėgant laikui ir paaiškinti, kodėl plitimas vyksta vis didesniu greičiu. Šie tyrinėjimai taip pat padės pažinti Visatos plėtimąsi lemiančios tamsiosios energijos savybes. Kol kas BOSS tyrimų duomenys byloja, kad tamsiosios energijos įtaka erdvėlaikiui yra pastovi. Be to, gauti duomenys patvirtina teoriją apie plokščią Visatą.
„Viena iš priežasčių, kodėl mus domina šis klausimas, yra tokia: plokščia Visata turėtų būti begalinė. Tai reiškia, nors ir negalime užtikrintai teigti, kad Visata niekada nesibaigs – kad ji erdvėje ir laike plėsis be pabaigos. Mūsų rezultatai liudija begalinės Visatos teorijos naudai“, – pasakojo tyrimui vadovavęs Lorenso laboratorijos mokslininkas Deividas Šlegelis.
Projektas BOSS nuo 2008 m. vidurio vykdomas kaip „didžiosios“ Sloano skaitmeninės dangaus panoramos (SDSS) projekto dalis. Per tą laiką erdvėlapyje astronomai pažymėjo daugiau kaip 1,2 mln. galaktikų ir surinko apie 90 proc. planuotų duomenų. Baigti darbus planuojama šių metų birželį. Iki šiol 1 proc. tikslumu buvo galima išmatuoti tik atstumus tarp kelių šimtų Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ir keleto žvaigždžių spiečių.
Astronomai mano, kad tyrėjų gautų duomenų palyginimas su kaimyninių galaktikų matavimais leis išmatuoti Visatos plitimo greičio pokyčius bėgant laikui ir paaiškinti, kodėl plitimas vyksta vis didesniu greičiu. Šie tyrinėjimai taip pat padės pažinti Visatos plėtimąsi lemiančios tamsiosios energijos savybes. Kol kas BOSS tyrimų duomenys byloja, kad tamsiosios energijos įtaka erdvėlaikiui yra pastovi. Be to, gauti duomenys patvirtina teoriją apie plokščią Visatą.
„Viena iš priežasčių, kodėl mus domina šis klausimas, yra tokia: plokščia Visata turėtų būti begalinė. Tai reiškia, nors ir negalime užtikrintai teigti, kad Visata niekada nesibaigs – kad ji erdvėje ir laike plėsis be pabaigos. Mūsų rezultatai liudija begalinės Visatos teorijos naudai“, – pasakojo tyrimui vadovavęs Lorenso laboratorijos mokslininkas Deividas Šlegelis.
Projektas BOSS nuo 2008 m. vidurio vykdomas kaip „didžiosios“ Sloano skaitmeninės dangaus panoramos (SDSS) projekto dalis. Per tą laiką erdvėlapyje astronomai pažymėjo daugiau kaip 1,2 mln. galaktikų ir surinko apie 90 proc. planuotų duomenų. Baigti darbus planuojama šių metų birželį. Iki šiol 1 proc. tikslumu buvo galima išmatuoti tik atstumus tarp kelių šimtų Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ir keleto žvaigždžių spiečių.
