Tokią išvadą padarė Misūrio universiteto profesorius Frankas Boothas ir jo kolega Michaelis Robertsas. Jie kartu sugebėjo užveisti dvi grupes žiurkių. Viena grupė buvo labai aktyvi, o kita – pasyvi. Mokslininkų teigimu, toks pasiekimas įrodo, kad genai užima svarbų vaidmenį žiurkių aktyvumo reguliavime. Gali būti, kad su tuo pačiu susiduria ir žmonės.
F. Boothas ir M. Robertsas krūvą žiurkių užrakino narvuose su bėgimo rateliais. Tada atrinko 26 žiurkes, kurios rateliuose bėgo daugiausiai, bei 26 „tingines“ ir jas ėmė veisti. Po 10 kartų nustatyta, kad aktyviųjų palikuonys rateliuose bėga net 10 kartų dažniau. Mokslininkai daugiausiai dėmesio skyrė mitochondrijų kiekiui žiurkių raumenyse.
„Tarp abiejų grupių pastebėjome milžiniškus skirtumus visame organizme, labiausiai skyrėsi mitochondrijų kiekis raumenyse. Tačiau svarbiausia, kad atradome ir genetinių skirtumų. Iš 17 tūkst. skirtingų genų vienoje smegenų dalyje atrinkome 36 genus, lemiančius motyvaciją fiziniam aktyvumui“, – apie tyrimą pasakojo M. Robertsas.
„Įrodėme, kad genai gali nulemti tinginystę. Tai galėtų padėti kovoje su vis augančiu žmonių nutukimu. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti, ar žmogus turi polinkį į tinginystę, nes tada galima užkirsti kelią antsvoriui ir kitoms sveikatos problemoms“, – kalbėjo F. Boothas.
Tyrimas išspausdintas žurnale „American Journal of Physiology: Regulatory, Integrative and Comparative Physiology“ balandžio 3 dieną. Mokslininkai planuoja toliau tęsti tyrimus.
