Bene labiausiai užburiančios – Šiaurės pašvaistės, žėrinčios virš planetos, nuotraukos.
TKS senbuvis Scottas Kelly, vadovaujantis TKS komandai nuo 2015 m. spalio, o iš viso čia praleidęs jau 300 misijos dienų iš numatytų 356, yra unikalus astronautas. Jo brolis dvynys Markas šiuo metu gyvena Žemėje. Tokiu būdu mokslininkai tiria jų organizmų vystymosi skirtumus.
Tačiau Scottas ne tik vadovauja komandai, bet kartu su komandos naujoku britu Timu Peake'u, kol kas dar nespėjusiu pasivaikščioti atvirame kosmose, fiksuoja vaizdus, džiuginančius Žemės gyventojus.
Reikšmė moksliniams tyrimams
Tviskančios Šiaurės pašvaistės šviesos – labai svarbios ne tik estetine prasme. Užfiksuoti vaizdai ne tik akis džiugina, bet ir suteikia mokslininkams, tiriantiems Saulės energijos skvarbą, svarbios informacijos. Šiaurės pašvaistė – vadinamojo Saulės vėjo sukeltas viršutinių atmosferos sluoksnių švytėjimas planetose, kurios turi magnetosferą.
Saulės žybsniai ir vainikinės masės išsiveržimai kyla dėl to paties reiškinio. Per aukšto magnetinio aktyvumo periodus Saulėje žvaigždės vidinės magnetinio lauko jėgos prasiveržia į fotosferą (paviršių). Magnetizmas paveikia vidinę Saulės dalį, kuri yra šaltesnė nei chromosfera (sluoksnis virš fotosferos) ir jos vainikas. Todėl magnetiškai aktyvūs regionai gali būti lengvai matomi ant Saulės disko, jie vadinami Saulės dėmėmis.
Kai magnetinio lauko linijos susitelkia virš šių dėmių, gali įvykti pakartotinis magnetinis susijungimas, po kurio Saulės plazma juda labai greitai ir intensyviai spinduliuoja. Tai – Saulės žybsniai, jų spinduliuotė Žemę gali pasiekti vos per keletą minučių.
