Viena svarbiausių Johnsono kosminių skrydžių centro specialistų užduočių – užtikrinti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) saugumą. Šis darbas yra atliekamas kiaurą parą, be jokių pertraukų. Ir jo neįmanoma nudirbti persivežus nešiojamąjį kompiuterį į kokią nors sausesnę vietovę. Bet koks ryšių tarp kosminės stoties ir valdymo centro sutrikimas gali sukelti grėsmę 500 km aukštyje gyvenantiems ir dirbantiems astronautams.
Tad šiuokart kultinę „Apollo 13“ įgulos frazę „Hjustonai, turime problemą“ galima buvo perfrazuoti kiek kitaip – „Hjustonai, turite problemą“.
„Skrydžio kontrolieriai Žemėje 100 proc. valdo kosminės stoties skrydį. Jeigu šis gebėjimas būtų prarastas, kosminės stoties misijai gali kilti grėsmė“, – sakė NASA 52 ekspedicijos skrydžio valdymo vadovas Zebulonas Scovile'is.
Skrydžio kontrolieriai nuotoliniu būdu, iš bet kurios pasaulio vietos gali atlikti daugybę darbų – vienas iš jų yra duomenų, siunčiamų iš TKS į Žemę stebėjimas. Tačiau į kosmose esančią laboratoriją komandos turi būti siunčiamos tik iš skrydžių valdymo centro. Saugumo protokolai reikalauja, kad skrydžio kontrolieriai fiziškai būtų Misijos valdymo centre ir prisijungę prie valdymo terminalų. Kiekvieną mėnesį į TKS nusiunčiama apie 50 000 komandų – dalis jų reikalingos atliekant orbitos koregavimo manevrus, užtikrinančius stabilią TKS orbitą ir kosminių šiukšlių išvengimą.
Žinoma, Johnsono kosminio centro specialistai yra pasirengę audroms ir turi atsarginius planus Žemėje įvykti galinčių nelaimių atvejams. Viena iš galimybių – Misijos valdymo centrą laikinai perkelti į Teksase esančio Raund Roko miesto viešbutį, kol nebus įvykdytas pilnesnis valdymo centro perkėlimas į Marshallo skrydžių valdymo centrą Hantsvilyje (Alabamos valstija). Ten yra pakankamai daug skrydžių valdymo infrastruktūros, tad patikimas stoties veikimas būtų užtikrintas bent kelioms savaitėms.
Rugpjūčio 22 d., likus trims dienoms iki audros pradžios, JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija NOAA supažindino skrydžių valdymo centro darbuotojus su padėtimi, kad šie galėtų apsispręsti dėl tolesnio veiksmų plano. Išaiškėjo, kad audra, kuri smogs Hjustonui, neaplenks ir Raund Roko. Be to, esminė audros Harvey keliama grėsmė buvo ne stiprus vėjas, o vanduo. Pastatas, kuriame įrengtas Johnsono skrydžių valdymo centras, yra itin gerai apsaugotas nuo potvynių.
Bet stoties antžeminiai pilotai žinojo, kad atsakingai pasirengti būtina. „Nebuvo norima atsidurti tokioje situacijoje, kai kiekvienoje privalomoje pozicijoje yra tik po vieną skrydžių kontrolierių, kuris negali atsitraukti nuo pulto, nes nėra kas jį pavaduotų“, – sakė Z.Scoville'is.
Tad skrydžių valdymo centro darbuotojams buvo nurodyta darbe pasirodyti iš anksto ir užsitikrinti, kad jie į centrą gali patekti ir iš jo išeiti saugiai. Daugelis skrydžio valdytojų pasirodė dar penktadienio vakarą, į milžiniškas žygeivių kuprines prisikrovę atsargų kelioms dienoms. Skrydžių centro patalpose buvo sustatytos laikinos lovos.
„Turime mokymams skirtų patalpų, kurios yra tikro skrydžių valdymo centro kopijos. Jose yra tie patys terminalai, tie patys ekranai, tačiau išjungėme šviesas ir sutalpinome ten keletą sulankstomų lovų. Buvo labai įdomu pamatyti visus šiuos ekranus išjungtus, kad žmonės galėtų ten numigti“, – pasakojo skrydžio kontrolierių vadovas.
Per šlapiąjį savaitgalį Misijos valdymo centras veikė minimalaus darbuotojų kiekio, galinčio užtikrinti TKS saugumą, režimu. Paprastai skrydžio valdymo centre žmonės dirba 9 valandų pamainomis, per dieną pasikeičiant trims pamainoms. Audros metu kiekvienoje pamainoje dirbo tik po šešis skrydžio kontrolierius, kai kurių darbo pamainos buvo pailgintos iki 12 valandų. Kadangi dėl audros keliai buvo visiškai nepravažiuojami, kiekvienas jų porą kartų pernakvojo NASA patalpose.
Net ir su minimalia kontrolierių komanda skrydžio valdymo centre viskas vyko daugiau ar mažiau sklandžiai. „Kalbant apie kosminių aparatų veiklą, viskas vyko itin sklandžiai“, – raportavo Z.Scoville'is. Kontrolieriai, ruošdami kosminę stotį naujos Rusijos kapsulės „Soyuz“, kuria rugsėjo viduryje bus atgabenti trys nauji įgulos nariai, prisijungimui, ją šiek tiek kilstelėjo aukštyn.
Šiuo metu stotyje dirbanti įgula yra užsiėmusi savo įprastinio darbo grafiko vykdymu, o NASA suteikė jiems galimybę susisiekti su savo šeimomis ir sužinoti, ar jie yra saugūs – daugelis astronautų artimųjų gyvena Hjustono apylinkėse. Tad dėl audros darbas kosmose praktiškai nesutriko. „Žvelgiant iš astronautų perspektyvos, darbas vyko taip, kaip ir visą laiką“, – sakė Z.Scoville'is.
Pats skrydžio valdymo vadovas didžiąją dalį audros praleido dirbdamas nuotoliniu būdu, kad netrukdytų tiesioginį darbą atliekantiems skrydžio kontrolieriams. Sprendimas buvo sunkus: jis įtemptomis valandomis norėjo būti kartu su savo kolegomis. „Buvo apėmęs savotiška bejėgiškumo jausmas, kai nori padėti, bet negali. Tačiau daugeliu atveju keliai buvo visiškai nepravažiuojami jokioms transporto priemonėms, išskyrus sunkvežimius ir laivus. Tad buvau tarsi priverstas stebėti, kaip žmonės atlieka savo darbą ir koordinuoti skrydžio kontrolierių keitimąsi, prižiūrėti, kad jiems pakaktų maisto“, – pasakojo Z.Scoville'is.
Rugpjūčio 29 grįžus į darbo vietą, jį pasitiko entuziastingai nusiteikę kolegos. „Šių vyrų ir moterų nuotaika buvo gera. Jie atrodė puikiai, moralė buvo aukšta. Ir jie galėjo dirbti toliau net jeigu nebūtume jų pakeitę“, – sakė skrydžio kontrolierių vadas.
Johnsono skrydžių valdymo centras iki rugsėjo 5 d. bus uždarytas visuomenei ir dirbs avariniu režimu, su minimaliu personalo kiekiu.
