Norvegijos pakrantė yra nelygi kaip popierinės snaigės briauna – salos, fjordai ir pusiasaliai. Tačiau Stado pusiasalis kelia daugiausiai problemų, nes nuo pavojingų Atlanto vandenyno kvailysčių jo nesaugo jokios salos. Taigi, laivai čia turi būti ypatingai atsargūs. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl greitas transportas vandeniu tarp Bergeno ir Olesiundo nekursuoja.
Olesiundas yra svarbus Norvegijos pakrantės miestas, kaip ir Bergenas. Juos skiria tik 310 km vandeniu, tačiau keliauti tenka automobiliu (7-8 valandos), autobusu (9 valandos) arba labai lėtu keltu (13 valandų). Taigi, Stado pusiasaliui reikia skylės. Tai yra, laivų tunelio.
Nors apie Stado laivų tunelį galvojama nuo 19 amžiaus pabaigos, rimčiau planavimo imtasi 1985 metais. Prieš kelerius metus planai buvo detalizuoti, apskaičiuotas poveikis aplinkai. O dabar jau kitais metais bus imtasi darbo.
Bent 50 metrų aukščio ir 36 metrų pločio laivų tunelis bus 1,7 km ilgio. Teks pašalinti apie 3 milijardus tonų grunto. Didžioji jo dalis iškeliaus baržomis. Tunelis bus gręžiamas, kietesni sluoksniai bus įveikti sprogmenimis. Tai bus pirmasis tokio dydžio tunelis pasaulio istorijoje.
Planuojama, kad vidutiniškai per dieną šiuo tuneliu praplauks 19 laivų. Tiesa, dar ne greitai – tunelis turėtų būti atidarytas 2026 metais. Numatyta statybų kaina neskaitant mokesčių – 280 milijonų eurų, bet tunelis turės didžiulę ekonominę naudą, nes laivyba tarp dviejų miestų (bei tarp Olesiundo ir Vakarų Europos) vyks daug greičiau ir sumažės didelių laivų avarijų rizika.
