Studijoje, paskelbtoje Didžiojoje Britanijoje leidžiamame žurnale „Nature“, tyrėjai nurodė, kad šviesa, mūsų dienomis pasiekianti Žemę iš galaktikos MACS 1149-JD, iš tiesų buvo išspinduliuota nepaprastai seniai.
Ši šviesa pasklido praėjus tik apie 490 mln. metų po Didžiojo sprogimo, per kurį prieš maždaug 13,7 mlrd. metų atsirado mūsų Visata.
„Manome, kad ji (galaktika) susiformavo anksčiau nei 200 mln. metų po Didžiojo sprogimo“, – rašo astronomai.
Iki šiol tyrėjai yra atradę daugiau nei 100 galaktikų, kurios, kaip manoma, susiformavo 650-850 mln. metų po Visatos gimimo.
Tačiau tik vienas žvaigždžių telkinys, apie kurį buvo pranešta pernai, gali būti patikimai įvardytas kaip susidaręs anksčiau nei 500 mln. metų po Didžiojo sprogimo.
MACS 1149-JD atradimas žymi proveržį naudojant naują astronomijos metodą, padedantį aptikti itin tolimas galaktikas, iš kurių Žemę pasiekia šviesos srautas silpnesnis nei būtų skleidžiamas žvakės, uždegtos Mėnulio paviršiuje. Žemės teleskopais tokių galaktikų tiesiogiai aptikti neįmanoma.
Šiuo atveju astronomai pasinaudojo vadinamuoju gravitacinių lęšių reiškiniu.
Galaktikose, kurios stebint iš Žemės atrodo susitelkusios mažyčiame dangaus skliauto plotelyje, esama daug „tamsiosios medžiagos“ – mokslininkams menkai pažįstamos materijos, kuri gali būti aptinkama tik netiesiogiai, dėl jos traukos poveikio šviesai.
Arti viena kitos esančių galaktikų tamsioji medžiaga koncentruoja jų šviesą, todėl ji tampa ryškesnė ir lengviau pastebima.
Astronomai ieškojo senų tolimų galaktikų, esančių už jaunesnių galaktikų spiečių, kurie veikia tarsi didinamieji lęšiai.
Studijai, kurios išvados buvo padarytos remiantis tyrimais, atliktais JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) orbitiniais teleskopais „Hubble“ ir „Spitzer“, vadovavo Merilande veikiančio Baltimorės universiteto Johnso Hopkinso instituto astronomas Wei Zhengas.
