Kiekviena šių programavimo kalbų yra unikali, tačiau kaip pastebi „Software Development Academy“ vadovas Piotras Mazuras, specialistui, kuris tikisi sėkmės ir gero uždarbio šiandieninėje IT rinkoje, mokėti tik vieną programavimo kalbą nebeužtenka. Universalus programuotojas turėtų mokėti ar bent jau būti susipažinęs su keleto programavimo kalbų pagrindais.
Nr. 10 – C#
C# – tai objektinio programavimo įrankis, sukurtas „Microsoft“ inžinierių grupės 1998–2001 m.
Ši daugiafunkcinė programavimo kalba yra labai dažnai naudojama, o dėl paprastos sintaksės ją gan greitai galima išmokti. C# yra puikus pasirinkimas tiems, kas nori įgyti patirties kuriant įvairius IT projektus – ir didelio efektyvumo programas, skirtų serveriams ir kompiuteriams, ir programėles mobiliesiems įrenginiams, kuriuos kasdien naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje.
Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo C# patirties, pajamos: 39 tūkst. EUR D.Britanijoje, 41,3 tūkst. Švedijoje, 26 tūkst. Estijoje, 21,2 tūkst. Lenkijoje.
Nr. 9 – „Ruby“
„Ruby“ sukūrė japonas Yukihiro Matsumoto 1995 m., tačiau plačiau ją naudoti imta tik nuo 2003 m.
Tai interpretuojama programavimo kalba greitam ir lengvam objektiškai orientuotam programavimui. Jos svarbiausias tikslas – kurti galingus, bet suprantamus kodus. Programuotojai mėgsta šią kalbą dėl jos paprastumo, nors ji ir nėra populiari, o kai kuriose šalyse ir visai nenaudojama.
Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Ruby “ patirties, pajamos: 46 tūkst. EUR D.Britanijoje, 39,4 tūkst. Švedijoje, 30 tūkst. Estijoje, 30,7 tūkst. Lenkijoje.
Nr. 8 – C++
C++ yra bendros paskirties programavimo kalba, kurią 1983 m. sukūrė Bjarne Stroustrupas.
Šios kalbos pritaikymo sritys ir galimybės gan plačios – ji naudojama daugelyje šiandienos operacinių sistemų, naršyklių ir žaidimų. Verta paminėti, kad „Google Chrome“, „Amazon“ svetainė ir „Microsoft Windows“ yra parašyta C++ pagrindu. Todėl ši kalba yra laikoma viena populiariausių ir patikimiausių. C++ tai pat laikoma vienu geriausių įrankių kurti filmus ir muziką apdorojančias programas.
Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „C++“ patirties, pajamos: 45 tūkst. EUR D.Britanijoje, 42,5 tūkst. Švedijoje, 31 tūkst. Estijoje, 22,1 tūkst. Lenkijoje.
Nr. 7 – „Node.js“
„Node.js“ programavimo kalbą 2009 m. sukūrė Rayanas Dahlis ir kompanija „Joyent“.
Programavimo kalba „Node.js“ yra „JavaScript“ pagrindu sukurta platforma, skirta kurti didelius, bet greitus tinklo projektus. Svarbus pranašumas yra tai, kad „Node.js“ naudoja daugelis didelių korporacijų, tarp jų ir tokie IT gigantai kaip IBM, „LinkedIn“, „Netflix“ ar „Yahoo!“. Todėl svajojantiems apie karjerą tokiose korporacijose kaip šios, verta apsvarstyti mokymąsi „Node.js. programavimo kalbos.
Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Node.js“ patirties, pajamos: 45 tūkst. EUR D.Britanijoje, 44,6 tūkst. Švedijoje, 33 tūkst. Estijoje, 19,3 tūkst. Lenkijoje.
Nr. 6 – „React“
„React“ programinės kalbos, kuri buvo sukurta visai neseniai – 2013 m., jos autorius yra „Facebook“ programų inžinierius Jordanas Walke.
Ši programavimo kalba – tai „JavaScript“ programinės įrangos biblioteka ir yra naudojama interneto programų grafinėms sąsajoms kurti. „React“ programavimo kalba naudojama tokių įmonių, kaip „PayPal“, „Archive.org“ ir „Walmart“ interneto svetainėse. Ji taip pat dažnai naudojama programavimo projektams, talpinamiems „GitHub“ platformoje.
Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „React“ patirties, pajamos: 44,9 tūkst. EUR D.Britanijoje, 39,9 tūkst. Švedijoje, 29 tūkst. Estijoje, 17,5 tūkst. Lenkijoje.
Nr. 5 – PHP
PHP 1995 metais sukūrė danų kilmės IT inovatorius Rasmusas Lerdorfas.
Ši programavimo kalba buvo sukurta interneto svetainių kūrimui ir interneto programų kūrimui. Tai atviro kodo skriptų kalba. PHP lengva išmokti, ja galima kurti profesionalias ir dinamiškas interneto svetaines. PHP yra žiniatinklio technologijų klasika, todėl kiekvienas programuotojas turėtų žinoti jos pagrindus.
Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo PHP patirties, pajamos: 32,3 tūkst. EUR D.Britanijoje, 37 tūkst. Švedijoje, 24 tūkst. Estijoje, 15,8 tūkst. Lenkijoje.
Nr. 4 – „Python“
„Python“ programavimo kalbą 1990 sukūrė olandų programuotojas Guido van Rossumas.
Ši programavimo kalba tapo viena pagrindinių programavimo kalbų, jos populiarumas kasmet didėja, o pritaikymo galimybės – neribotos.
„Python“ yra viena iš galingiausių programavimo kalbų, naudojamų tokioms užduotims kaip matematiniai skaičiavimai, žiniatinklio kūrimas, duomenų analizė, automatizavimas ir kt. „Python“ buvo naudojama kuriant programas tokioms organizacijoms, kaip „Google“, „YouTube“ ir net NASA. Ši kalba labai dažnai figūruoja darbo skelbimuose, todėl verta apsvarstyti galimybę ją išmokti ir įvaldyti.
Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Python“ patirties, pajamos: 45 tūkst. EUR D.Britanijoje, 43,1 tūkst. Švedijoje, 29 tūkst. Estijoje, 20,5 tūkst. Lenkijoje.
Nr 3 – „.Net“
Pirmoji „.Net“ versija pasirodė 2002 m. Jos kūrėjai – „Microsoft“ programavimo inžinierių komanda.
„.Net“ programinės įrangos platforma skirta šiuolaikinės programinės įrangos, servisų bei komunikacijos priemonių kūrimui.
„.Net“ technologija apima vieningą programos vykdymo aplinką (Common Language Runtime) ir bibliotekas, teikiančias standartines funkcijas. Verta paminėti, kad „.Net “nustato naujus programavimo standartus ir užtikrina sprendimų, sukurtų skirtingomis programinėmis priemonėmis „.NET“ terpėje, suderinamumą. Tai labai įdomi ir pažangi priemonė IT specialistams.
Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „.Net“ patirties, pajamos: 41,5 tūkst EUR D.Britanijoje, 40,5 tūkst. Švedijoje, 25 tūkst. Estijoje, 22,5 tūkst. Lenkijoje.
Nr. 2 – „JavaScript“
„JavaScript“ 1995 metais sukūrė amerikietis Brendanas Eichas.
„JavaSript“ – viena populiariausių programavimo kalbų, kuri dažniausiai naudojama kuriant interaktyvias interneto svetaines. Tai pagrindinis išorinio (front-end) ir vidinio (back-end) programavimo įrankis, kuriuo naudojasi daugiau kaip pusė pasaulio programuotojų ir kuri panaudota kuriant beveik kiekvieną interneto svetainę. Šią kalbą privalu išmokti tiems, kas svajoja kurti interneto svetaines kompanijoms ir korporacijoms.
Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „JavaScript“ patirties, pajamos: 36,9 tūkst. EUR B.Britanijoje, 43,5 tūkst. Švedijoje, 26 tūkst. Estijoje, 18,8 tūkst. Lenkijoje.
Nr. 1 – „Java“
Šios programavimo kalbos pavadinimą žino net ir tie, kas nesidomi IT sritimi.
„Java“ 1995 metais sukūrė kanadietis kompiuterių specialistas Jamesas Goslingas, o 2010 m. ją įsigijo kompanija „Oracle“.
Ši programavimo kalba naudojama labai plačiai – ja sukurtų programų yra kiekviename mobiliajame įrenginyje, IT tinkle ar serveryje. Galingos „Java“ virtualios mašinos dėka ši programavimo kalba gali būti suderinama su daugeliu platformų. „Java“ populiarumas dar labiau išaugo kai „Google“ ją pasirinko „Android“ operacinės sistemos vystymui. Šiandien būtų lengviau atsakyti ne į klausimą kokios kompanijos naudoja „Java“, bet kokios nenaudoja. „Java“ yra visur – nuo „Google“ iki „Youtube“ ir „Facebook“, todėl „Java“ programuotojai – ne tik geidžiami IT darbo rinkoje, bet ir gerai apmokami.
Pradedantiems kelionę į IT pasaulį ir svajojantiems apie sėkmingą programuotojo karjerą, geriausia pradėti nuo populiariausių programavimo kalbų, pavyzdžiui, „Java“, o vėliau ją įvaldžius – išmokti dar vieną ar keletą.
Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Java“ patirties, pajamos: 44 tūkst. EUR D.Britanijoje, 43,5 tūkst. Švedijoje, 30 tūkst. Estijoje, 24 tūkst. Lenkijoje.
