Didžiausią riziką patyrė Lietuvos vartotojai – 33,5 proc. atvejų jie buvo susidūrę su kenkėjišku kodu (šalis užėmė 23-ią vietą pasaulyje), antrą vietą užėmė Latvija (31,7 proc., 34 vieta pasaulyje), o rečiausiai su grėsmėmis susidūrė estai (30,1 proc., 39 vieta). Visos trys šalys pagal šį rodiklį patenka į rizikos grupę pagal „Kaspersky Lab“ klasifikaciją.
„Praktiškai kas trečias Baltijos šalių vartotojas nors kartą per ketvirtį interneto platybėse susiduria su kenkėjišku kodu. O štai tokiose Pietų Europos šalyse kaip Ispanija, Italija, Graikija šis rodiklis sudaro 36 proc. Šiaurės Europoje situacija geresnė – Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje kibernetinių nusikaltėlių aukomis tapo tik kas ketvirtas vartotojas. Matome, kad Baltijos šalių skaičiai artimi Europos Sąjungos vidutiniam rodikliui“, – atkreipia dėmesį Jurijus Namestnikovas, „Kaspersky Lab“ vyriausiasis antivirusų ekspertas.
Kalbant apie grėsmes Baltijos šalyse reikia paminėti, kad kenkėjai, norėdami internetu patekti į kompiuterį, taiko grėsmes, kurių darbo pagrindas – kompiuterio programinės įrangos klaidos. Tokiu atveju aukos kompiuteryje diegiami „trojanais“ vadinami virusai. Antras populiarus variantas – įvilioti vartotoją į jam įdomų tinklalapį. Čia paprastai taikoma privalomos mokamos SMS žinutės schema.
Be to, Baltijos šalių prieglobos sistemose sutinkamos kenkėjiškos programos. Tuo pasižymi visos trys šalys: pagal šį rodiklį Latvija užima 15 vietą pasaulyje (0,5 proc.), Estija – 25 vietą (0,17 proc.), Lietuva – 42 vietą (0,06 proc.).
