Toks vertinimas buvo paskelbtas po kelis mėnesius trukusių stebėjimų iš oro ir po vandeniu, atliktų po to, kai kovą tapo akivaizdus didžiausias per stebėjimų istoriją koralų blukimas.
Pasaulinis atšilimas niokoja į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Didįjį barjerinį rifą, sakė koralinių rifų studijų centro Jameso Cooko universitete direktorius Terry Hughesas.
„Nustatėme, kad vidutiniškai 35 proc. koralų 84-iuose rifuose, kuriuos stebėjome šiaurinėje ir centrinėje Didžiojo barjerinio rifo dalyse, ... jau yra žuvę ar žūsta“, – sakoma jo pareiškime.
„Tai trečias kartas per 18 metų, kai Didysis barjerinis rifas patiria masinį blukimą dėl pasaulinio atšilimo, ir dabartinis reiškinys yra daug radikalesnis, nei ... anksčiau“, – rašė mokslininkai.
Koralams atsistatyti reikia mažiausiai dešimtmečio, „bet daug ilgiau užtruks, kol vėl atsiras didžiausi ir seniausi koralai“, – skelbiama bendrame trijų universitetų pareiškime.
Rifas jau seniai kenčia nuo žemės ūkio nuotekų, plėtros, koralus ėdančių žuvų ir klimato kaitos.
Jameso Cooko universiteto mokslininkai balandžio mėnesį sakė, kad 93 proc. Didžiojo barjerinio rifo, kuris tęsiasi 2 300 km ir yra didžiausia pasaulyje koralų ekosistema, yra paveikta masinio blukimo.
Blukimas vyksta tada, kai dėl nenormalių aplinkos sąlygų, tokių kaip padidėjusi jūros temperatūra, koralai išstumia mažyčius fotosintetinančius dumblius ir taip netenka savo spalvos.
Šis poveikis ne taip smarkiai pasireiškia pietinėse rifo dalyse, kur vandens temperatūra yra „artimesnė normalioms (pietų pusrutulio) vasaros sąlygoms“, nurodė mokslininkai.
Nors pietinėje rifo dalyje žuvo mažiau koralų, blukimas tikriausiai kuriam laikui pristabdys jų dauginimąsi ir augimą, mano mokslininkai.
